Pernai prasidėjusi pandemija daugybę žmonių uždarė namuose ir paskatino dažniau suktis virtuvėje. Vis dėlto entuziazmas savarankiškai gaminti maistą gerokai išblėso po pirmojo nacionalinio karantino pernai pavasarį. Rudenį smogus antrajai COVID-19 bangai, šalies gyventojai jau gerokai daugiau darbo duoda ir maitinimo įstaigoms.
Rinkos tyrimų ir konsultavimo bendrovės „NielsenIQ Baltics“ duomenimis, užsisakančių maisto išsinešti gyventojų dalis Lietuvoje pernai padidėjo nuo 53 proc. birželį iki 74 proc. gruodžio pradžioje. Atitinkamai nė karto profesionalų pagaminto maisto nepirkusių žmonių dalis smuko nuo 45 proc. iki 24 procentų.
„Miestų gatvėmis net ir vėlyvais vakarais skubantys kurjeriai yra pakitusio vartotojų elgesio atspindys. Kasdieninį krūvį ir augantį pandeminį nuovargį stengiamasi sumažinti bent jau atsisakant darbų virtuvėje. Antras karantinas trunka dvigubai ilgiau, juodiems laikams praėjusį pavasarį nusipirkti grikiai tikriausiai jau sunaudoti įvairiems patiekalams, todėl vis dažniau atsigręžiama į profesionalius maisto gamintojus“, – sako „NielsenIQ Baltics“ direktorė Ilona Lepp.
Nuolatinių valgytojų – kas dešimtas
Remiantis reprezentatyvios apklausos duomenimis, kas dešimtas Lietuvos gyventojas maistą išsinešti dabar perka taip dažnai, kad proginiu valgytoju jo niekaip neišeitų pavadinti.
„Lapkritį ir gruodį jau net 10 proc. gyventojų maistą išsinešti pirko 2 kartus per savaitę arba dažniau. Pirmojo karantino pernai pavasarį metu tokių klientų šalies maitinimo įstaigos turėjo vos apie 2 proc., tad itin aktyvių vartotojų dalies augimas yra tikrai ryškus. Galimai pokyčius nulėmė situacijos pokyčiai: paniško pirkimo prieš antrąją bangą nebuvo, o gyvenant apribotų laisvalaikio galimybių sąlygomis ne namuose pagamintas maistas lieka tam tikras, lengvai pasiekiamas prasiblaškymas, kuriam ir skiriama daugiau pinigų“, – komentuoja „NielsenIQ Baltics“ direktorė.
Rečiau – nuo karto per savaitę iki karto per mėnesį – užsisakančiųjų maistą dalis 2020-aisiais nuo pavasario iki žiemos taip pat nežymiai išaugo. Pavasarį tokių klientų maitinimo įstaigos turėjo apie 16 proc., gruodžio pradžioje – jau 27 proc.
Ypač svarbu tai, kad dvigubai sumažėjo gyventojų, į savo išlaidas neįtraukiančių maisto išsinešti – tokių respondentų dalis smuko nuo beveik kas antro iki kas ketvirto.
„Nors situacija išlieka neapibrėžta ir sudėtinga, tačiau maitinimo įstaigos antrosios viruso bangos metu sulaukia tikrai daugiau dėmesio“, – pastebi I. Lepp.
Gaminti nenori didmiesčiai ir jaunimas
Ne namuose gamintą maistą linkę rinktis įvairios gyventojų grupės, tarp jų išsiskiria didmiesčiai ir jaunimas.
„Pamiršti virtuvės rūpesčius dažniausiai nori didmiesčių gyventojai. 46 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atstovų maistą išsinešti užsisako mažiausiai kartą per mėnesį, 22 proc. – bent kartą per savaitę. Kituose miestuose tokių yra atitinkamai 38 proc. ir 17 proc., o kaimo vietovėse – 27 proc. ir 13 proc. Maitinimo įstaigų paslaugų paklausa išlieka ir visuomenė nekantriai laukia momento, kai joms bus leista priimti klientus gyvai“, – sako „NielsenIQ Baltics“ vadovė.
Ištikimiausiais maitinimo įstaigų klientais antrojo karantino metu yra jauni žmonės: net kas antras jų nedega noru gaminti sau maistą.
„Atradimu tapo tai, kad patys aktyviausi pagaminto maisto vartotojai per antrąjį karantiną yra būtent studentai. 50 proc. jų maistą užsisako bent kartą per mėnesį, o 25 proc. – mažiausiai kartą per savaitę. Jie aplenkė net ir vadovaujančias pareigas užimančius asmenis, tarp kurių 41 proc. maistą išsinešti perka bent kartą per mėnesį ir 18 proc. bent kartą per savaitę“, – pastebi I. Lepp.
Maitinimosi įpročius atskleidžiančiose „NielsenIQ Baltics“ reprezentatyviose apklausose dalyvavo 1600 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 64 metų. Jie apklausti birželio 1-11 dienomis bei lapkričio 18 – gruodžio 2 dienomis.