Seniūnui yra savos visos raseiniškių problemos

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje buvęs Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas, laimėjęs konkursą seniūno pareigoms eiti, sėdo į Raseinių miesto seniūno kėdę.

   „Save laikau tikruoju šio krašto gyventoju – čia gimusiu, augusiu, gyvenančiu ir dirbančiu. Raseinių mieste gyvenu nuo 1999 metų, todėl man yra savos visos problemos, džiaugsmai ir lūkesčiai, su kuriais susiduria raseiniškiai. Esu sukaupęs daug įvairių sričių darbo patirties užimdamas vienas ar kitas pareigas, ir ta patirtis tikrai pravers mano naujame darbe. Ne mažiau svarbus ir asmeninis nusiteikimas išbandyti save kitose srityse ir veiklose“, – viename interviu teigė A.Milašauskas.

– Nuo ko prasidėjo jūsų darbas naujose pareigose ir ką gero jau spėjote nuveikti per šiek tiek daugiau kaip vieną darbo mėnesį?

– Kiekvienas pradedantis eiti naujas pareigas darbuotojas pirmiausia susipažįsta su kolegomis, darbo vieta, stuacija darbovietėje. Čia man pasisekė – kolegos yra pažįstami, didžioji dalis darbo problemų ir situacijų Raseinių miesto seniūnijoje man irgi žinomos. Nepaisant to, darbą pradėjau nuo pokalbių su kolektyvu, aptarėme dabartinę padėtį, įvairias situacijas, problemas ir galimus jų sprendimų kelius bei būdus.

   Taip pat susitikau ir su UAB „Raseinių komunalinis ūkis“ vadovais ir atsakingais specialistais – aptarėme bendrą darbą tvarkant ir prižiūrint miestą, būsimus darbus bei tarpusavio bendrdarbiavimą. Taip ir įsisuko darbo ratas: prasidėjo miesto eglės ir miesto puošimas, pirmieji šalčiai, plikledžiai, pirmasis sniegas…

   Tačiau apie kažkokius didelius nuveiktus darbus gal dar ankstoka kalbėti, nes seniūno pareigose esu tik šiek tiek daugiau nei mėnuo. Be to, labai dažnai seniūno darbą koreguoja įvairūs nenumatyti, bet neatidėliotini veiksniai – nuo pasikeitusių oro sąlygų, gyventojų tarpusavio santykių iki šeimos socialinių problemų. Šiems dalykams taip pat reikia skirti didelį dėmesį. Seniūno veikloje yra daug ir neretai išoriškai nelabai matomos veiklos: kasdien tenka rūpintis miesto švara, socialine veikla, dirbti prie dokumentų,susitikti su gyventojais ir spręsti jų problemas ar išklausyti nuomonių.

– Kokiais klausimais dažniausiai į jus kreipiasi Raseinių miesto gyventojai?

– Klausimų ar problemų spektras yra labai įvairus: žmonės kreipiasi norėdami gauti informacijos vienu ar kitu klausimu, prašo išspręsti tarpusavio ginčus dėl sklypų ribų, augančių medžių, ieško įvairios materialinės pagalbos. Labai daug raseiniškių kreipėsi dėl mieste esančių kelių su žvyro danga prastos būklės. Kiek galėjome ir leido finansiniai resursai, stengėmės padėti, bet tų gatvių problema miestiečiams išlieka viena svarbiausių. Su šia problema susiduria ir sodų bendrijų gyventojai. Dažnai gyventojai kreipiasi ir dėl gatvių apšvietimo, duobėtų gatvių ir kiemų, šaligatvių būklės. Šitų problemų sprendimo būdai yra irgi aiškūs, bet finansavimo šaltiniai, deja, riboti.

   Nemažai gyventojų kreipiasi įvairios socialinės pagalbos. Skaudžiausia, kad kartais prie tokios pagalbos poreikio atveda ne liga ar sunki materialinė padėtis, bet pačių žmonių gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai. Seniūnijoje nemažėja ir rizikos šeimų sąrašas.

   Tačiau seniūnija nėra tik ta vieta, kurioje išrašomos vienokios ar kitokios pažymos, sutvarkomi juridiniai dokumentai. Tai institucija, į kurią turi suplaukti visų seniūnijos gyventojų problemos, rūpesčiai ir džiaugsmai. Seniūnas turi būti pasirengęs išklausyti, išgirsti ir padėti kiekvienam į jį besikreipiančiam miestiečiui. Jis turi būti tikras miesto šeimininkas, priimantis sprendimus ir atsakantis už juos, tačiau tuo pačiu seniūnas turi būti ir komandinio darbo šalininkas, telkiantis gyventojus įgyvendinti tikslus. Šie žodžiai taps tik tuščia deklaracija, jei nebus įprasminti konkrečiais darbais, todėl juos stengiuosi atlikti jau nuo pat naujos veiklos pradžios.

– Šiais metais Raseinių mieste pagaliau turėtų pajudėti „iš mirties taško“ didieji projektai. Kokie jūsų lūkesčiai?

– Dirbant Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėju, man teko tiesiogiai prisiliesti prie miesto projektų – nuo pat jų idėjos iki išgryninimo, iki konkrečių projektų. Kai jie bus įgyvendinti, miestas išoriškai turėtų pasikeisti, tapti modernesnis, gražesnis ir patogesnis gyventojams. Apie pačius projektus jau daug rašyta ir kalbėta. Didžiausias mano ir visų raseiniškių lūkestis ir noras – kad jie vėl nenutoltų lyg miražas. Tikiu, kad projektai bus įgyvendinti, todėl ne mažiau svarbus ir antrasis lūkestis bei noras – kad mes visi sugebėtume nauja infrastruktūra ne tik džiaugtis ir naudotis, bet ir ją saugoti, tausoti.

– Dažnai kalbama apie dabartinio seniūnijų statuso pakeitimą į savarankiškas biudžetines įstaigas. Kaip įsivaizduojate seniūnijos savarankiškumą?

– Šiai idėjai pritariu visu 100 procentų. Manau, tai leistų paspartinti problemų, ypač ūkinių, sprendimą, sumažintų ir padėtų išvengti papildomų biurokratinių procedūrų. Gyventojai galėtų greičiau gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus pagal seniūno pareigybės kompetenciją. Savarankiškumas leistų efektyviau ir lanksčiau panaudoti seniūnijos lėšas tenkinant gyventojų poreikius – kas geriau žino problemas, jei ne šeimininkas.

   Seniūnijų savarankiškumas paskatintų gyventojus aktyviau įsijungti į jiems svarbių klausimų svarstymus, diskusijas, racionaliau priimti sprendimus. Be abejo, savarankiškumas turi būti užtikrintas ir pakankamais finansiniais ištekliais, atsižvelgiant į seniūnijų specifikas ir aiškius lėšų paskirstymo kriterijus bei rajono biudžeto galimybes.

   Kiek teko bendrauti su įvairių Lietuvos rajonų seniūnais, susidarė įspūdis, kad geriau tvarkosi tos seniūnijos, kurios turi didesnį savarankiškumą. Žinoma, savarankiškumas yra susijęs ir su didesne atsakomybe už priimtus sprendimus ir jų įgyvendinimą. Tai skatintų seniūnus tobulėti ir geriau atlikti savo pareigas.

– Kokių darbų imatės arba imsitės artimiausiu metu?

– Artimiausi darbai – praėjusių metų seniūnijos veiklos plano įgyvendinimo analizė bei galutinai parengti ir patvirtinti 2018-ųjų seniūnijos veiklos planą. Bet dažniausiai seniūno darbą koreguoja įvairūs faktoriai – nuo meterologinių sąlygų, gyventojų tarpusavio santykių iki šeimos socialinių problemų .

   Kokie ateities planai? Labai norėčiau, jeigu leistų finansinės galimybės, kad kartu su naujai įgyvendinamais projektais visame mieste būtų atsinaujinti suoliukai, šiukšlinės, gėlinės ir kiti mažosios architektūros dalykai. Taip pat norėčiau kitąmet atnaujinti ir miesto papuošimą prieš didžiąsias metų šventes (įskaitant ir Kalėdų eglę), kad šiuose darbuose daugiau dalyvautų aktyvių, naujų idėjų turinčių visuomenės narių.

   Nuslopus didžiųjų metų švenčių šurmuliui, prieš pat Trijų karalių šventę sukvietėme miesto seniūnijos darbuotojus, seniūnaičius, visuomenininkus, savo aplinką puošiančius ir puoselėjančius gyventojus į padėkos popietę. Savivaldybės ir seniūnijos vadovai įteikė padėkos dovanėles šių metų kalėdinių papuošimų konkurso laureatams. Juos nustatyti buvo sunku seniūnijos komisijai, kuri apžiūrėjo tarpušvenčiu šventiškai pasipuošusias miesto sodybas, nušvitusias įvairiaspalvėmis liepsnelėmis ir džiuginusias praeivių širdis.

   Apdovanojimus gavo net 20 miesto sodybų šeimininkai: net trys Pušyno gatvės gyventojai – Reda Laurynaitė, Reda ir Saulius Baniai, Kristina ir Erikas Dabkai, Medelyno gatvėje įvertinimo sulaukė Silvos ir Romualdo Morkevičių bei Astos ir Algirdo Ragaliauskų sodybos, Lelijų gatvėje spindėjo Jovitos ir Gyčio Bulotų, Akacijų gatvėje – Odetos ir Arvydo Knopkų sodybos. Žaliojoje gatvėje akį patraukė Vaidos ir Egidijaus Plučių sodyba, o Vilniaus gatvėje įvairiaspalvėmis girliandomis spindėjo Broniaus Valinčiaus ir Ritos Savickienės sodybos.

   Šventės nuotaiką spindinčiais papuošimais mieste taip pat kūrė Bažnyčios gatvėje gyvenantys Danutė ir Kęstutis Bartkai, Rytų gatvės gyventojai Diana ir Vidas Reklaičiai, L. Giros gatvėje – Ramutė ir Algirdas Butkai. Šventėms kasmet gražiai pasirengia ir daugelis Partizanų gatvės gyventojų. Dovanėlės atiteko Zitai ir Vytautui Volskiams, Pranui ir Danutei Jukilaičiams, Evelinai ir Rimui Budriams. Komisija įvertino Vyšnių gatvėje gyvenančių Irmos ir Lino Kveselių, Bagdoniškės gatvėje – Tamaros ir Stasio Levanų, Ramonų gatvėje – Onos ir Petro Kazbarų bei Vilmos ir Gintauto Žimailų, Ateities gatvėje – Aurikos ir Artūro Andriejaičių kalėdines fantazijas. Nuoširdžiai dėkojame visiems gyventojams, įžiebusiems bent nedidelę girliandą ar mažytį žiburėlį lange.

   Iš ugdymo įstaigų gražiausiai ir gausiausiai kalėdiniais karpiniais savo langus papuošė Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla, o lopšelis-darželis ,,Liepaitė“ išsiskyrė ne tik karpinių puošnumu, bet ir Valstybės 100-mečiui papuošta aplinka. Už dovanotą gražuolę miesto eglę, puošusią Žemaičio aikštę per šventes, padėkota Kaulakių gyventojai Teresei Andzelienei.

   Šventinės popietės metu padėkos dovanėlių sulaukė ir vasarą vykusio konkurso „Gražinkime savo aplinką“ dalyviai, buvo padėkota Socialinės paramos skyrimo komisijos nariams, nuolat talkinantiems UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ darbuotojams, seniūnaičiams.

   Šie metai mums yra ypatingi – Lietuvos 100-metis, Raseinių miestui – 765 metai. Stengsimės, kad mūsų mieste dirbantiems ir gyvenantiems žmonėms 2018-ieji būtų gražesni, laimingesni, kad čia jie matytų savo ateitį.

Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė