Remigijaus Ačo laiškas

Vakar turėjau ypač sudėtingą dieną. Visą parą keliavęs ir tik vėlai grįžęs, sausio 11-tos ryte buvau per nepilnas dvi savaites bandomas išversti iš posto. Šiandien praėjo para laiko, todėl aistroms aprimus, emocijoms nuslūgus, norėčiau ramiai pasidalinti savo vertinimais. 
Visų pirma, tai kas dabar vyksta rajone, vertinu kaip politinės brandos, politinės kultūros ir elementaraus padorumo nebuvimą. Tai, ką daro mano prieš 6 metus buvę bendražygiai, netelpa į jokius elementaraus žmogiškumo rėmus. Tokie „veikėjai“ pokario metais buvo vadinami atitinkamu žodžiu. Taip, to nevengiu pasakyti, nes kai 2017 metų pavasarį nepasidaviau šantažui dėl viešųjų pirkimų ir konkursų visiems gerai žinomo tarybos nario užgaidoms, kai principingai priverčiau pabaigti pusantrų metų nepabaigtą, bet kaip savivaldybės užsakymą ir apmokėtą „Viduklės gimnazijos katilinę“ ir po to suskaičiavęs patirtą žalą, parašiau merui tarnybinį pranešimą, šis žmogus keršto vedamas tapo žiauresnis už nusikalstamos grupuotės lyderį. Ne tik, kad būtų ėmęsis veiksmų vienas, tačiau susidėjo su dar vienu „nuskriaustuoju“, vietinio laikraščio savininku, o po ilgo smegenų plovimo į savo kompaniją prisiviliojo ir Merą. 
Apie Merą galima kalbėti, kaip apie neperskaitytą knygą. Prieš metus RASŲ komanda jį išgelbėjo iš tikrai sudėtingos ir nepavydėtinos padėties. Bet čia reikėtų dėti riebius daugtaškius… Elgesys, kai išvykus už Atlanto ir jam pačiam pasirašius potvarkį dėl atostogų iki sausio 10 dienos, 11 dieną 10 val. daromas „galvos kirtimas“ nešaukiant komitetų, neduodant išdiskutuoti apie „tariamus“ kaltinimus – tai peilis į nugarą iš pasalų, rodantis žmogaus bailumą ir silpnumą…
Bet visa tai, apie ką rašiau, tegul lieka istorijai ir tų žmonių sąžinei…
Grįžkime prie interpeliacijos.
Taip, biuletenių gadinimas nebuvo atsitiktinis veiksmas. Mane palaikę tarybos nariai sako, jog taip jie išreiškė protestą. Šis veiksmas buvo nukreiptas prieš Merą ir vicemerę, dėl jų negarbingo elgesio ir išdavystės. Sako, kad dabar artėja vicemerės interpeliacija. Nežinau ar ji vyks, bet žinodamas tarybos narių nuomonę, žinau, kad tai priklauso tik nuo mero… Tik jo nuoširdus pokalbis su valdančiosios koalicijos nariais, jo mokėjimas dirbti komandoje, tolimesni jo adekvatūs veiksmai gali sustabdyti šį procesą.
Tačiau pagrindinė mintis, dėl ko čia rašau, TAI NORIU PADĖKOTI VISIEMS TARYBOS NARIAMS: POZICIJOS IR OPOZICIJOS, PALAIKIUSIEMS MANE. Suprantu, kad ir Jums buvo sunku atlaikyti spaudimą, susitaikyti su ta šmeižto, tariamo kaltinimo ir viešos opinijos spaudimo lavina. Bet Jūs tai atlaikėte… ESU NEPAPRASTAI JUMS DĖKINGAS. Tikėjausi palaikančių 13-kos balsų. Palaikė -14. Todėl nuoširdžiai dėkoju ir Aldonai. Ačiū Tau, Aldute. Suprantu, kad buvo visko, dirbome petys petin 6 metus kai buvai mano, kaip Seimo nario padėjėja, buvai dešinioji ranka, kai aš buvau TVARKOS ir TEISINGUMO skyriaus lyderis …Daug darbų, pergalių ir nusivylimų išgyvenome drauge. Tačiau gal dėl abiejų nepatyrimo, ar karšto būdo buvo nesusipratimų laikotarpis…
Šios tarybos kadencijos 3 metai irgi buvo mūsų santykiuose sudėtingi, bet džiaugiuosi, kad tu pirmoji suradai jėgų ištiesti taikos ranką. Tai padarei turbūt įvertindama nors ir tolimos giminystės ryšius, kurie pasirodo dar buvo neišnykę. Šie metai – „geltonojo šuns“ metai. Ir man labai malonu, kad juos pradėjote ištiesdama susitaikymo ranką.

Šaltinis: https://www.facebook.com/remigijus.acas.56/posts/1438373992951076