Tuoj užversime paskutinį nueinančių 2016-ųjų metų puslapį. Pasidžiaugsime tuo, ką pavyko įgyvendinti, su aplinkiniais pasidalinsime pasiekimais ir nuoseklaus darbo vaisiais, įvertinsime klaidų pasekmes ir tikėsimės nebekartoti jų ateityje… Kaip ir kasmet, dalį planų ir rūpesčių perkelsime į kitus metus vildamiesi, kad jie bus sėkmingesni, vaisingesni, atvers naujų horizontų. Praėjusių metų įvykius, darbus skaičiuoja ir tiesiogiai žmonių išrinktas Savivaldybės meras Algirdas Gricius, per šiuos metus patyręs ne vieną rajono politikų bandymą jį nušalinti, garbingai atlaikęs teismų maratoną. Nepaisant patirtų išbandymų, Savivaldybės vadovas su šypsena dalijasi besibaigiančių metų įspūdžiais, patirtimis, ateinančių metų lūkesčiais, planais, viltimis…
– Kaip galėtumėte apibendrin- ti praėjusius 2016-uosius metus?
– 2016-ieji, ko gero, buvo pa- tys sudėtingiausi ir labai įtempti metai, pareikalavę tiek dalykinės patirties, tiek bendravimo įgūdžių. Nauji iššūkiai, su kuriais susidūriau prasidėjus nesutarimams Taryboje, man tapo išbandymu ir kaip žmogui, ir kaip politikui. Visuomet galvojau, kad su žmonėmis galima susitarti, rasti bendrą kalbą. Skaudu buvo suprasti, kad kai kurie politikai kalbėdavosi, atrodo, klausydavosi, bet neišgirsdavo. Pamačiau, kad bendravimo, bandymo susikalbėti neužtenka, nesutarimus teko spręsti per teismus. Tai man buvo nauja, netikėta ir nelabai priimtina. Teismų procesas užsitęsė, bet, ačiū Dievui, baigėsi sėkmingai. Džiaugiuosi, kad teisingumas Lietuvoje dar yra. Metų pabaigoje paaiškėjo, kad teismų sprendimai palankūs tiek man, kaip merui, tiek mano komandos žmonėms. Tai privertė susimąstyti apie kai kurių Tarybos narių vertybes, vizijas ir kartu paspartino naujos valdančiosios daugumos sudarymą. Po perversmo praėjus lygiai metams, gruodžio 15-ąją, kai buvo patvirtintas administracijos direktoriaus pa- vaduotojas, baigėsi tas nežinomybės, įtampos laikotarpis. Pasitinkant Kalėdas, Naujuosius metus, atėjo vidinės ramybės metas, kai vėl galime žvelgti į priekį ir įgyvendinti visus rajonui keliamus uždavinius.
– Kokių naujų atradimų atnešė patirtos karčios politinės pamokos?
– 2016-ieji metai išgrynino, kas yra tikrieji draugai ir bendražygiai, o kas jais tik dėjosi, ir atskleidė labai įdomių faktų apie kai kuriuos politikus kaip apie žmones. Akivaizdžiai paaiškėjo, kad dalis politikų viešoje erdvėje vaidina vieną vaidmenį, o pokalbiuose „už uždarų durų“ visai kitą. Tas dvigubas žaidimas parodė kai kurių žmonių tikruosius veidus ir privertė dar kartą atsirinkti, kas yra tikra, kas tariamai tikra, o kas apgaulė. Tai padaryti nebuvo lengva, kainavo ir laiko, ir jėgų, ir, aišku, reikėjo peržengti per save, kad būtų galima priimti sprendimus. Bet, ko gero, Dievas žmogui davė tiek jėgų, kad mes patys net nesivaizduojame tiek jų turintys. Manau, tas išbandymų laikotarpis dar labiau užgrūdino, sustiprino siekti užsibrėžtų tikslų, įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kuriuos kaip meras esu davęs rajono gyventojams. Tikslo siekimas, kai žinai, kad už tavęs yra tūkstančiai rajono gyventojų, tik sustiprindavo kiekvieną žingsnį, o kiekviena, kad ir menkiausia, pergalė – tai ne mano asmeninė, o visų mane palaikančių žmonių pergalė. Švenčių proga noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie tikėjo ir tiki manimi.
– Esant sudėtingai situacijai, kaip sekėsi organizuoti Tarybos darbą?
– Buvo daug audringų Tarybos posėdžių, vyko aršios diskusijos, tačiau galiu pasidžiaugti, kad apie 98 procentai Tarybos sprendimų buvo patvirtinti. Tai rodo, kad Savivaldybės tarybos darbas vyko pakankamai sklandžiai ir buvo priimami reikalingi sprendimai, per šiuos metus nesutriko ir Savivaldybės institucijų darbas. Ko gero, tai pats didžiausias pasiekimas įvertinus, kokia buvo situacija – net ir tvyrant didžiulei įtampai sugebėjome priimti tai, kas reikalinga.
– Kokius svarbiausius įvykius, renginius galėtumėte išskirti, kuriais galime pasidžiaugti mes visi, rajono žmonės?
– 2016-ųjų metų svarbiausias renginys, kurį aš vertinu kaip patį reikšmingiausią rajonui – tai Pasaulio žemaičių dienų minėjimas. Pirmą kartą įgyvendintas projektas, apimantis visas Žemaitijos savivaldybes, sulaukta užsienio lietuvių – žemaičių iš Kanados, JAV, Australijos, Vokietijos bei kitų šalių. Didelė garbė, kad Raseinių savivaldybė buvo pasirinkta kaip finalinės dalies organizatorė ir įgyvendintoja. Molavėnuose vykusiame Pasaulio žemaičių dienų baigiamajame renginyje buvo turininga, įdomi programa. Visoje Žemaitijoje vykę renginiai parodė, kad tarpusavyje bendradarbiaudamos savivaldybės gali įgyvendinti didžiulius, tarpregioninius projektus. Tikiuosi, kad tokie projektai bus įgyvendinami ir ateity- je. Galime pasidžiauti mūsų Kultūros centro darbu: sklandžiai vyko rajoniniai, respublikiniai renginiai, konkursai, kuriuose dalyvavo mūsų rajono kolektyvai, parsivežę laureatų ar nugalėtojų vardus. Labai didele renginių gausa pasižymėjo ir mūsų kaimų bendruomenės, bet labiausiai džiaugiuosi kaimų bendruomenių vykdomais projektais. Mūsų bendruomenės pateikė Žemės ūkio ministerijai 15 projektų, kurie visi gavo finansavimą ir bus įgyvendinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bendruomenės buvo pateikusios apie 40 paraiškų ir daugiau kaip pusei jų skirtas finansavimas. Tai parodo, jog bendruomenės jau subrendusios rimtiems darbams ir projektams. Kad mūsų rajono kaimų bendruomenės – vienos aktyviausių ir pažangiausių Lietuvoje, įrodo šiemet laimėtas apdovanojimas – Auksinė krivūlė „Už kaimo bendruomenių verslumo skatinimą“, kurią įsteigė Žemės ūkio ministerija.
– Kokie svarbūs rajonui projektai įgyvendinti?
– 2016 metais vyko kasdieniai darbai, kuriuos Savivaldybė privalo kasmet atlikti. Kiekvienoje seniūnijoje buvo išasfaltuota bent po vieną gatvę, buvo remontuojamos švietimo įstaigos: Ariogalos gimnazija, Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijoje įrengtos patalpos priešmokyklinei grupei, Viduklės darželis aptvertas nauja tvora, Ariogalos darželyje suremontuotos patalpos, sutvarkyta Žaiginio P. Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salės išorė, suremontuota Raseinių dienos centro „Vilties takas“ pastato išorė, Raseinių V. Petkaus pagrindinės mokyklos, Raseinių Šaltinio progimnazijos dalis patalpų, Savivaldybės lėšomis sutvarkytos Ilgižių mokyklos-daugiafunkcio centro dalis patalpų, Raseinių vaikų globos namuose sutvarkyta aplinka, Raseinių ligoninėje įgyvendinami nauji projektai ir t. t. Tai įprasti darbai, kurie Savivaldybės laukia kasmet, ir džiaugiuosi, kad juos pavyko sėkmingai įgyvendinti.
– Žvelgiant į ateinančius metus, kokie projektai bus vykdomi?
– Kalbant apie stambesnius projektus, pavyko užsitikrinti finansavimą, kad būtų vykdomi ir baigti vandentvarkos projektai Viduklėje, Girkalnyje, Betygaloje bei pradėti darbai Šiluvoje. Džiugu, kad taip ilgai užsitęsę vandentvarkos darbai įgavo pagreitį, nors teko įdėti labai daug pastangų, kad būtų skirtas finansavimas šių projektų įgyvendinimui. Ir toliau bus vystomas UAB „Raseinių šilumos tinklai“ kai kurių objektų modernizavimas. Kaip žinome, 2016 m. pradžioje atidaryta ilgai laukta nauja Raseinių autobusų stotis, o kitais metais ir toliau bus tvarkomos viešosios erdvės. Didžiausias pasiekimas, kad šiais metais baigtas darbas, kurio niekam neparodysi, bet kuris atima labai daug laiko ir energijos, žmogiškųjų resursų – tai dokumentų paketų parengimas projektams įgyvendinti. Jau suruošti visi dokumentai ir 2017 m. galėsime pradėti konkrečius, rimtus darbus gyventojams svarbiose viešosiose erdvėse: bus tvarkoma Raseinių miesto Vilniaus gatvė, Nepriklausomybės gynėjų aikštė, autobusų stoties prieigos, V. Kudirkos kvartalas ir kt. Dideli pokyčiai laukia ne tik Raseinių, bet ir Ariogalos miesto, kur bus suremontuoti kultūros namai, įrengta aikštė priešais seniūniją – Ariogalos miestas tikrai pasikeis, ir jo centras įgaus patrauklų vaizdą.
– Kokie pokyčiai laukia mūsų miestelių ir gyvenviečių?
– Regioninės plėtros taryba jau įvertino nemažą dalį projektų, kurie bus įgyvendinti įvairiose ra- jono vietovėse. Šiandien jau yra žinoma, kad patvirtinta paraiška dėl Sujainių gyvenvietėje esančio tvenkinio prieigų sutvarkymo, pritaikant rekreacijai ir poilsiui, tam bus skirta apie 250 tūkst. Eur. Jau žinoma, kad įvertinta pa- raiška ir lėšos bus skirtos Žaiginio rekreacinės zonos sutvarkymui, savo eilės laukia dar 12 paraiškų, kurias patvirtinus bus tvarkomos teritorijos Girkalnyje, Kaulakiuose, Berteškiuose, Šiluvoje, Betygaloje ir kitur. Per ateinančius dvejus metus teigiamų pokyčių sulauks dauguma didesnių ar mažesnių miestelių, gyvenviečių. Bus tvarkomos jų viešosios erdvės ir gražės gyvenamoji aplinka, gerės gyvenimo kokybė.
– Gyventojai skundžiasi pras- tais rajono keliais, gatvėmis. Ką planuojama nuveikti šia linkme?
– Rajone kitais metais išsiplės asfaltuotų kelių tinklas. Jau ga- rantuotas finansavimas ir įvykę konkursai dėl Pramedžiavos – Girkalnio kelio, Ariogalos – Paliepių kelio asfaltavimo. Pagaliau palei Dubysą bus išasfaltuotas kelias Kušeliškė – Lyduvėnai ir tiek rajono gyventojai, tiek miesto svečiai galės patogiai nuvažiuoti ir aplankyti vieną įspūdingiausių mūsų rajono turistinių objektų – Lyduvėnų tiltą. Planuojama užbaigti asfaltuoti kelią, jungiantį Lakštučių gyvenvietę su Žemaičių plentu, pagal Tarybos patvirtintą eiliškumą rajone vyks ir gatvių asfaltavimo darbai.
– Rajono spaudoje neseniai teko perskaityti nuomonių, abejojančių, ar verta remontuoti Raseinių miesto pagrindinę Vilniaus gatvę, nes jos sutvarkymas neva jokios pridėtinės vertės neukurs. Ką galėtumėte atsakyti tokiems skeptikams?
– Ko gero, kiekvienas žmogus viską vertina pagal savo suvokimo lygį. Kiek man teko bendrauti su gyventojais, daugelis jau labai seniai klausia: kada bus sutvarkyta pagrindinė rajono centro gatvė? Mano nuomone, pagrindinė gatvė miesto veidrodis. Jei važiuodamas per miestą matai apleistą, aptrupėjusiais šaligatviais, išvirtusiais bordiūrais, duobėtą gatvę, iš karto susidarai atitinkamą nuomonę apie to miesto šeimininkus. Jei pagrindinė mūsų gatvė ir viešosios erdvės bus sutvarkytos, bet kuris investuotojas ar turistas, atvykęs į tvarkingą ir patrauklų miestą, vėliau savo gerais įspūdžiais pasidalins ir su kitais žmonėmis. Pasklidusi žinia, kad pas mus gražu, jauku, tvarkinga, gali pritraukti ir investuotojus, paskatinti ir naujo verslo kūrimąsi, ir turizmą, ir naujų gyventojų įsikūrimą. Manau, kad ta pridėtinė vertė ne visada matuojama tiesiogine prasme, pa- vyzdžiui, verslininkas, pamatęs ir įvertinęs aplinką, gali sumąstyti ten plėsti ir savo verslą. Sutvarkius Vilniaus gatvę, planuojama sudaryti palankias sąlygas šioje gatvėje kurtis smulkiam paslaugų sferos verslui. Savivaldybės taryba jau gvildena šią idėją ir labai tikėtina, kad kitąmet bus priimtas sprendimas dėl tam tikrų lengvatų suteikimo tiems smulkiems verslininkams, kurie plės savo veiklą šalia Vilniaus gatvės. Galbūt Taryba nutars taikyti žemės, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas ar kaip kitaip skatins kurti ir plėtoti nedidelius verslus, kartu gražinant miestą ir prisidedant prie bendros gerovės kūrimo.
– Ko palinkėsite rajono gyventojams Naujųjų metų proga?
– Pirmiausia, ko linkiu pats sau ir visiems rajono žmonėms – tai ramybės. Kada esi ramus ir užtikrintas, gali tikėti ateitimi ir matyti perspektyvą, tada tikrai lengviau gyventi. Rajono gyventojams dar noriu palinkėti tikėjimo. Mielieji, daugiau pasitikėkite savimi ir aplinkiniais, pasitikėkite ir tais žmonėmis, kuriems patikėjote rajono valdymą. Tikėjimas mums visiems suteikia tvirtumo, vilties ir dovanoja gyvenimo prasmę. Visiems linkiu viltingų, džiaugsmingų ir ramių metų, tegul Jūsų pradėti darbai įgauna pagreitį ir būna sėkmingai užbaigti, kad visi bendrai galėtume pasidžiaugti puikiais rezultatais.
Kalbėjosi Džiulija Žymantaitė
Šaltinis: www.musuraseiniams.lt