Raseinių rajono tarybai pastarųjų metų adventiniai laikotarpiai – neramūs. Pernai panašiu metu susiformavusi gana socialdemokratiška valdančioji dauguma sutrikdė darnų politikų darbą. Beveik metus trukusius bandymus „nuversti“ tiesiogiai rinktą merą Algirdą Gricių bei tuometinio administracijos direktoriaus Algimanto Mielinio ir mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės interpeliacijas Lietuvos administraciniai teismai palaikė niekiniais. Meras A. Gricius neatstatydintas, nes tam jokio pagrindo ir nebuvo, o du jo komandos nariai sugrąžinti į buvusius darbus. Teismų procesai politinių spektaklių režisieriams nekainavo – per 70 000 eurų už teisininkų paslaugas bei kompensacijos nukentėjusiems asmenims sumokėtos iš savivaldybės biudžeto, t. y. visų raseiniškių, mokesčių mokėtojų, kišenės.
Lazda turi du galus
Šiųmetis prieškalėdinis laikotarpis – iliustracija senam mūsų tautos posakiui „Lazda turi du galus“. Iš užimamų pareigų atleidžiamas administracijos direktoriaus pavaduotojas socialdemokratas Jonas Kurlavičius, kuris pernykščių politinių skandalų metu suvaidino vieną pagrindinių vaidmenų – mat neteisėtai atleidus iš darbo A. Mielinį, jo pavaduotojas tapo laikinuoju Raseinių savivaldybės administracijos vadovu. Ir mažne metus „vadovavo“ taip, kad jo veiklą dar ilgai prisimins ne vienas jo pagalbos šaukęsis žmogus.
Socialinio būsto paveldėjimas
Socialdemokratų net iš anapus Kauno atsivežtas labai brangus laikinasis administracijos direktorius Jonas Kurlavičius socialinių būstų klausimais vėlėsi ne kartą. Net spauda rašė, kaip jis šių metų vasario 15 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo vietoj mirusio socialinio būsto gyventojo – tarsi paveldėjimo teise – tame būste apgyvendino kitą žmogų. Dviejų asmenų šeimai buvo atiduotas 4-ių kambarių, 106,63 kv. metrų būstas ir tam nereikėjo net komisijos išvadų – Jonas Kurlavičius parašė įsakymą, kad įpareigoja „Raseinių butų ūkį“ pakeisti vieną būsto nuomininką kitu, surašyti nuomojamų gyvenamųjų patalpų perdavimo bei priėmimo aktą, ir baigtas kriukis. Nors Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 2 str. 14 dalis vienareikšmiškai teigia, kad „socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. metrų, išskyrus kai kurias išimtis“. Šiuo atveju nebuvo jokių duomenų, kad šeimai reikėtų keleriopai didesnio ploto.
Vyras neatitiko šeimos statuso
Tačiau Jonas Kurlavičius anaiptol ne visiems socialinių būstų gyventojams buvo toks mielaširdingas. Šį pavasarį „Mūsų Raseiniams“ pasakojo raseiniškės socialinio būsto gyventojos Olgos Ž. istoriją, kuomet J. Kurlavičius atsisakė leisti priregistruoti šeimos nuomojamame būste vaiko tėvą ir dukters vyrą. Tvarkinga, darbšti moteris socialinio būsto laukė net 17 metų ir į jį atsikėlė su trimis mažamečiais vaikais. O paskui vaikai užaugo, viena dukra ištekėjo, ėmė lauktis vaikelio. Tad Olga Ž. Kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių Joną Kurlavičių prašydama leisti tame bute deklaruoti dukters vyrą, kadangi jauna šeima jokio kito būsto dar neturėjo, o vyrui gyventi atskirai nuo šeimos ar apsimesti, kad gyvena ne kartu, atrodė tiesiog nepadoru. Tačiau vietoj leidimo priregistruoti gavo administracijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus atsakymą: „Jūsų dukters vyras neatitinka šeimos nario statuso.“ Tvarkingai ir atsakingai į šeimą žiūrinti moteris puolė į paniką – o kaip bus su tuoj gimsiančiu vaikeliu? Gal ir jam reikės gyvenamosios vietos „ieškotis“ valdiškuose kūdikių namuose? Bet buvo nuraminta, kad kūdikio gyvenamoji vieta bus deklaruojama ten, kur ir motinos. Tik tėvui prie jų negalima.
Užspringo direktoriaus pažadais
„Mūsų Raseiniams“ rašė ir apie kitą socialinio būsto gyventoją, kuri užspringo administracijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus pažadais.
Mūsų redakcijai moteris detaliai pasakojo, kas jai atsitiko: kaip ji su trimis mažamečiais vaikais socialinį butą gavo, kaip iš landyne paversto būsto jaukius namus susikūrė, kaip spausdama centą prie cento, šeimą maitindama savo užsiaugintomis bei miške prisirinktomis gėrybėmis, vaikus rengdama savo rankų mezginiais ir siuviniais susitaupė naujiems langams, durims. Tačiau gražų šeimos gyvenimą sudrumstė nelaimė – naktį buto vonios kambaryje trūko vandentiekio vamzdis ir apliejo po juo buvusį būstą. „Raseinių butų ūkis“ raštu nurodė, kad vamzdis trūko ne dėl nuomininkės kaltės – kaltas ventilio korpuso gamyklinis brokas. Tačiau, nepaisant to, moteris gavo draudimo bendrovės raštą, reikalaujantį į jų sąskaitą pervesti solidžią sumą žalai atlyginti. Moterį ištiko šokas ir ji nuskubėjo pas administracijos direktorių Joną Kurlavičių. Šis ją išklausė, patikino neabejojąs, kad nuomininkė yra nekalta, pasikvietė „Raseinių butų ūkis“ direktorių Vygaudą Šeimį ir nurodė išspręsti problemą. Tačiau maždaug po metų paaiškėjo, kad problema nebuvo nei išspręsta, nei bent spręsta – nuomininkė gavo kvietimą į teismą kaip atsakovė draudimo bendrovės civiliniame ieškinyje. Ir vėl Jono Kurlavičiaus ji buvo nuraminta: girdi, jei tau teismas ir priteistų, tai mes rasime galimybių kaip tą skriaudą atlyginti, gal kokią pašalpą išrašysime ar pan. Juk kaip ne kaip, o būstas tai savivaldybės. Deja, viskas baigėsi tuo, kad galop ponas Jonas visų savo pažadų išsigynė, o socialinio būsto nuomininkė buvo priversta labai ilgai mokėti už gamyklinį broką Savivaldybės socialiniame būste. Savivaldybė net savo atstovo į teismą neatsiuntė.
Finansinės paslaptys
Tačiau kai paskaičiuoji, kiek visokie politiniai vartaliojimai Raseinių savivaldybei kainavo, laikinojo administracijos vadovo veidmainystės paprastiems žmonėms dar skaudesnės patampa… „Mūsų Raseiniams“ labai nuosekliai pasakojo, kaip J. Kurlavičius organizavo socialdemokratams lojalių advokatų kontorų samdymą, kad šie atstovautų jo bendrapartiečių perversmininkų interesams administraciniuose teismuose, kai buvo siekiama nušalinti iš pareigų tiesiogiai rinktą merą A. Gricių. Vien š. m. birželio mėnesio viduryje partiniams advokatams jau buvo „sukišta“ apie 12 000 eurų, nors savivaldybės administracijoje yra savų, etatinių juristų. Įdomiausia tai, kad Raseinių savivaldybės vadovui A. Griciui pasiteiravus, kokios viešųjų pirkimų procedūros buvo atliktos perkant teisininkų paslaugas, J. Kurlavičius merui rūpimos informacijos nepateikė. Na, jeigu pačiam merui J. Kurlavičiaus „valdomi“ savivaldybės biudžeto pinigų „judėjimai“ buvo paslaptis, tai neverta nė stebėtis, kad dvejus metus siekęs sužinoti, kokia laikinojo administratoriaus alga su visais 60 proc. priedais, eilinis Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis vargais negalais tik po įtakingo socdemo atleidimo tikisi sužinojęs tikrąją pastarojo oficialiosios veiklos kainą: „popieriuje“ – 2089, „į rankas“ – 1587 eurai. Esu labai nepatikli moteris. Manau, kad paslaptys apie Raseinių savivaldybės administracijos vadovų algas jau tapo chroniškomis. Tarkime, buvęs laikinasis direktorius turi solidų – bene 20 metų – stažą valstybės tarnyboje. Todėl J. Kurlavičius nurodytąjį „ popierinį“ atlygį turėjo į darbščiąsias rankeles gauti. O kur dar 60 procentų priedas už pervargimo krūvius po darbo valandų ir pan.? Beje, ką parodo tokie beviltiški atstovaujamosios valdžios – Tarybos narių – klausimai, į kuriuos negaunama atsakymų? Ogi tai, kad gavę tautos pasitikėjimo mandatus jie tampa priklausomi nuo vykdomosios valdžios, nors faktiškai būtent pastaroji turėtų vykdyti politikų jiems iškeltus uždavinius. Jeigu kapstytume dar giliau, atsakymą rastume labai greitai – savivaldybių tarybų nariai ir administracijos tarnautojai tiek pataikauja vieni kitiems, kad susiformuoja unikali terpė korupcinių ryšių plėtrai. Tuomet visokie rinkiminiai lozungai – „Svarbiausia – žmogus“, „Mums rūpi kiekvienas Lietuvos žmogus“ ar … „Prisibelsti iki žmogaus“ – tampa tikra parodija ir pasityčiojimu iš patiklaus rinkėjo.
Politinio teatro režisieriai
Tikrai keistoki tie besibaigiantys metai. Buvęs laikinasis administracijos direktorius nevengė ir saviveiklinių darbų. Tarkime, sunku pamiršti tarybos narių Gyčio Šulinsko ir Genovaitės Kveselienės pasakojimus apie tai, kaip maloniai jie buvo pakviesti į Jono Kurlavičiaus kabinetą neva pasitarti, kokiu transportu vyks į teismo posėdį, kuriame bus svarstomos bylos dėl A. Mielinio ir G. Rašimienės priešlaikinio nušalinimo iš pareigų. Tačiau kabinete politikų laukė ir tuometinei valdančiajai daugumai teisme atstovavęs advokatas, kuris tarsi repeticiją prieš būsimąjį procesą surengė. Girdi, kaip reikėtų liudyti ar elgtis, ką kalbėti… Ko ne generalinė repeticija vyko socialdemokrato, Raseinių rajono savivaldybės laikinojo administracijos vadovo Jono Kurlavičiaus kabinete? Tik ji nenusisekė. Tačiau tuomet „Mūsų Raseiniams“ tiesiai šviesiai klausė: „Įdomu, ar brangiai Savivaldybės mokamas advokatas Tadas Elzbergas tėvo partijos bičiuliui Jonui Kurlavičiui paaiškino, kad Baudžiamajame Kodekse yra 233 straipsnis „Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui“, kuriame rašoma: „Tas, kas bet kokiu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme (…) duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus, (…) yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Klausimas iki šiol neatsakytas.
Norėti niekas nedraudžia, tačiau galimybės ribotos
Iš Raseinių politinio gyvenimo besitraukiantis socialdemokratas Jonas Kurlavičius ne vien mieste ant Dubysos pagarsėjo, kuomet pasirašė LR Konstitucijai ir LR Vietos savivaldos įstatymui prieštaraujantį įsakymą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos laikinosios darbo tvarkos su Raseinių savivaldybės meru ir tarybos nariais“. Šiuo dokumentu vykdomosios valdžios atstovas, perspjovęs visus tautos išrinktuosius, tarsi pasiskelbė formaliu meru, be kurio mirktelėjimo savivaldybėje nieko nei sužinosi, nei padarysi. Kol galiojo šis J. Kurlavičiaus „iškeptas“ įsakymas, Raseinių rajono mero A. Griciaus įgaliojimai buvo suvaržyti, jis negalėjo gauti jokios darbinės informacijos, jeigu ja pasidalinti dėl kokių nors priežasčių nenorėjo laikinasis administracijos vadovas. Tačiau, regis, socialdemokratoJono Kurlavičiaus savivaldžiavimo era Raseinių rajono savivaldybėje baigiasi. Mero A. Griciaus siūlymu taryba balsų dauguma atleido administracijos direktoriaus pavaduotoją J. Kurlavičių kaip praradusi pasitikėjimą.
Autorės abejones sklaido pats Jonas Kurlavičius
Dabar jau buvęs Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mažne metus ir laikinuoju direktoriumi darbavęsis Jonas Kurlavičius, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atleistas kaip tą pasitikėjimą praradęs ligos metu. Savivaldybėje nugirdusi, kad J. Kurlavičius neva dar negrąžino administracijai priklausančios įrangos – telefono, planšetinio bei nešiojamojo kompiuterių, paskambinau ir pasidomėjau, ką tai reiškia. Gal buvęs vykdomosios valdžios atstovas ketina grįžti į Raseinius ir toliau darbuotis savivaldybėje? J. Kurlavičius patikino, kad jokios savivaldybei priklausančios įrangos nebeturi, o klausimas apie grįžimą į Raseinius jam net juoką sukėlė: „Jokių darbų nebus.“
Šaltinis: www.musuraseiniams.lt