Ar gali būti kas nors liūdniau nei valdiškuose namuose švenčių metą palikti vaikai? Nesvarbu, kad jiems ten materialiai nieko netrūksta, kad jie yra sotūs ir šiltai aprengti, netgi jei Kalėdų senelis su dovanomis pas juos ateina. Bet jie žino, kad anapus jų globos įstaigos yra kitokios šventės, tokios, kurios jų svajonėse prilygsta kalėdiniam stebuklui. Šiuo svajonių išsipildymo laikotarpiu kiekvienas mūsų turime po galimybę padovanoti tėvų nemeilę patyrusiems vaikams po mažą stebuklą – parsivesti vaiką į šventinius savo namus, pasodinti prie Kūčių stalo, padovanoti nuoširdaus artumo akimirką…
Vaikai lauks
Raseinių vaikų globos namuose šiųmetes Kalėdas bei Naujuosius metus pasitinka per 50 be tėvų globos likusių vaikų. Absoliučiai jų daugumai teismo sprendimais yra nustatyta nuolatinė globa, keletui jų laikinoji. Tikslaus vaikų globos namų gyventojų skaičiaus įvardinti negalima, nes jis nuolat svyruoja ir, deja, ne į mažąją pusę. Pašalpų mokėjimo dienomis, po ilgųjų savaitgalių, gali tokia banga ūžtelėti, kad ir sutalpinti nebebus kur. Tačiau kad ir kiek jų bebūtų, jie su viltimi žvelgs pro langą, laukdami Jūsų, atnešančių jiems po kalėdinį stebuklą. Žinoma, jie pirmiausiai lauks tų, kurie juos jau išdavė, paliko: motinų, tėčių, kitų artimųjų. Tik vargu, ar jie pas visus ateis.
Rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė džiaugiasi, kad kiekvienais metais vis daugėja geraširdžių žmonių, bent šventiniam laikotarpiui pasiimančių vaikus į savo namus. Jau šiemet jų skyrius sulaukė per 20 geraširdžių žmonių prašymų. Ji mano, kad tam įtakos turėjo ir nuolatinis jų skyriaus darbuotojų kreipimasis į visuomenę, dažni priminimai, kad yra vaikų, kurie laukia mažų stebuklų. Regina Klevinskienė sako: „Netiesa, kad žmonės yra nejautrūs kito, o ypač vaiko atžvilgiu. Jie gal kartais tiesiog yra pavargę nuo rutinos, nuo jų pečius užgriuvusių pareigų, darbų. Jie, dorai gyvendami, nė minties neprileidžia, kad kažkas gali net savo vaikus išmėtyti. Bet tai žmonėms priminus, jie dažnai tarsi nubunda ir atskuba prašyti leidimo paimti vaikus. Nuoširdus ačiū jiems už tai. Mūsų svajonė šiandien kad nė vieno vaiko švenčių metą, per moksleivių atostogas neliktų valdiškoje įstaigoje, kad jie bent trumpam galėtų pajausti artimo meilę, namų šilumą. Žinau, kad ši mano svajonė šimtu procentų neišsipildys. Bet žinau ir tai, kad vaikai Jūsų labai laukia.“
Grįžta laimingesni
Vaikų globos namų darbuotojų patirtis rodo, kad pasisvečiavę vaikai į valdiškus namučius sugrįžta linksmesni, sklidini gerų emocijų, įspūdžių, su dovanėlėmis. Kartu jie grįžta su viltimi, kad ir kitą savaitgalį ar švenčių dienomis vėl bus pakviesti į šeimą. Vienintelis pavojus, kad jie ir kitą kartą labai lauks ateinančiųjų jų pasiimti ir, neduokdie, jų nesulauks. Todėl vaikus šventėms pasiimančiųjų prašoma labai daug visko vaikams nežadėti, nesuteikti jiems tuščių vilčių, nes jau ir taip jų mažos širdelės yra patyrusios daug melo, apgaulės, skausmo. „Geriau jau pamažu džiuginti vaiką, bendrauti su juo, parodyti, kokia iš tikrųjų turi būti šeima, kokia yra artimųjų meilė.“
Reikia leidimo
Pagal Socialinės apsaugos ministerijos patvirtintą tvarkos aprašą vaikų globos namų auklėtinius išleisti pasisvečiuoti ne biologinėje vaiko šeimoje galima ne jaunesnius kaip 5 metų amžiaus. Tačiau jei pasisvečiuoti paimamas vaikas turi jaunesnių nei 5-eri metai broliukų ar sesučių, įstatymas leidžia daryti išimtis. Sutartį dėl laikino vaikų svečiavimosi reikia pasirašyti vaikų globos namuose, tačiau visus kitus formalumus būtina susitvarkyti Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tvarkos aprašas numato, kad dokumentus reikia tvarkytis ne vėliau kaip 30 dienų iki numatomos vaiko svečiavimosi dienos. Reikalavimai nėra sudėtingi, tačiau globėjas privalo įsipareigoti atsakingai prižiūrėti vaiką, atsakyti už jo sveikatą ir gyvybę. Ilgųjų savaitgalių godos Regina Klevinskienė sako, kad jų skyrius visuomet su dideliu nerimu laukia bet kokių švenčių, o ypač ilgųjų savaitgalių. „Priežastys vis tos pačios – besaikis tėvų girtavimas tiesiogiai kelia grėsmę vaikų saugumui, jau nekalbant apie psichologines traumas. Juk ir namai gali užsidegti, ir be priežiūros palikti vaikai gali sušalti, ir daugybė kitokių nelaimių gali atsitikti. Man baisu, kad per kiekvienas šventes medikai vos spėja vežti ne tik per girtavimą susižalojusius suaugusiuosius, bet ir girtus nepilnamečius. Policija mums veža „šventiškai nutrūkusių“ tėvų vaikus. O kur mums juos padėti? Tai yra pagrindinis mūsų šventinis galvos skausmas.“ Taigi, viena vertus, šventinį metą ar savaitgaliais kviečiami geraširdžiai žmonės į savo namus parsivesti valdiškų globos namų vaikelius, o kita vertus per kiekvienas šventes biologiniai tėvai savo vaikus sėkmingai pragėrinėja. Ir taip metai iš metų.
Išsižadėjo vos gimusios
Tuo pat metu, kai visi laukia metų sandūros stebuklų, kai apmąsto, įvertina nueinančius metus, kai žmonės tampa atlaidesni, geresni vienas kitam, kai svetimam žmogui, o ypač vaikui atveriamos jautrių žmonių durys ir širdys, Raseinių ligoninėje gimė niekam nereikalingas vaikutis. Graži, sveika mergytė. Jos gimdytoja kategoriškai atsisakė ją net priglausti. Tačiau šioje istorijoje liūdniausia net ne tai. Jei toks būtų tik nepilnametės gimdyvės, kuri visą laiką sėkmingai slėpė savo nėštumą, sprendimas, dar galėtume guostis, kad nesubrendusią mergiotę yra ištikęs šokas, pogimdyvinė depresija ar pan. Bet pirmu smuiku čia groja nepilnametės gimdyvės motina, kategoriškai atsisakanti įsileisti anūkytę į savo namus. Girdi, ji negalinti gadinti dukrai gyvenimo, jos mergaitė pirma turinti pati subręsti. Ir panašu, kad moteriškė nė nesusimąsto, kad ji pati ne tik gadina savo vaikui gyvenimą, išsižada vos gimusio savo kraujo kūdikėlio, bet ir uždeda tokią naštą ant dukros pečių, kad kažin, ar ši po ja kada nors visiškai nesulinks. Jei gimdyvė nėra visiška silpnaprotė, ji vienądien tikrai suvoks, ką padarė, ir už tai motinai tikrai nepadėkos. Tačiau šiandien tie moralai yra nieko verti, nes naujagimė grėsmingai pasikėsino sugriauti nepilnametės mamos gyvenimą ir savo močiutės ramybę…
Regina Klevinskienė sako, kad šiai mergaitei valdiškoje įstaigoje ilgai augti tikrai neteks, nes yra daug šeimų, pageidaujančių įsivaikinti naujagimius. „Teks paieškoti jai kitos šeimos, tokios, kuriai ji suteiks džiaugsmo. Ir mes tokią šeimą rasime.“
Jonas Petryla
Šaltinis: hwww.musuraseiniams.lt