Raseinių rajone savo veiklą vysto ne viena stambi gamykla, iš pirmo žvilgsnio, nedarbo lygis atrodytų, turėtų mažėti, tačiau Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų liepą ir rugpjūtį neturinčio darbo žmonių skaičius sudaro 9 proc. nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus. Kokia šiuo metu rajono gyventojų padėtis, kaip į tai reaguoja politikai rajone, ir kaip situaciją galima pakeisti – kalbamės su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Raseinių skyriaus pirmininku Remigijumi Aču.
Artėja savivaldos rinkimai, kokia yra Raseinių rajono politinė padėtis, ar dirbama visuomenei, ar jau svajojama apie naujus postus?
Matau situaciją, kuri liūdina. Šios kadencijos savivaldoje, vieninteliame Raseinių rajone, net du kartus buvo reikštas nepasitikėjimas meru, administracinis teismas du kartus nagrinėjo, ar meras pažeidė įstatymus, ar nesulaužė priesaikos. Nenoriu kritikuoti teismų sprendimo, tačiau galbūt buvo nenorėta paleist džino iš butelio, nes situaciją stebėjo daugelis. Po praėjusių savivaldos rinkimų, merui padirbėjus metus, prasidėjo jo nuvertimo procedūros. Tai tęsėsi dar metus. Po Seimo rinkimų aš pats buvau iniciatorius, kad situacija taptų valdoma ir atsirastų stabilumas. Pavyko suformuoti valdančiąją daugumą. Atėjom dirbti į savivaldybės administraciją, Darius Ulickas ir aš, abu dirbę Seime, ėję mero pareigas, turintys patirties. Supratome, kad per dvejus metus ankstenioji vadovybė taip nieko ir nenuveikė – pirmiausia akis badė apleisti europiniai projektai, kurie galėjo sugeneruoti rajonui pajamų. Per pusantrų metų mums pavyko likviduoti visą atsilikimą, išsiūbuoti įstrigusius Europinius projektus. Na, o kai jau išeini į finišo tiesiąją ir iki rinkimų lieka pusmetis, įsivaizduojama, jog kadenciją gali baigti bet kas. Akivaizdu, jog Raseinių rajono mero iniciatyva vėl buvo suardyta koalicija, tris kartus bandyta mane atleisti iš pareigų. Galiausiai aš pats jau nebedėjau jokių pastangų gintis, nes pamačiau, jog tokiame sąmyšyje dirbti nėra prasmės. Aš esu už stabilumą, už darbą visuomenei, o ne intrigas dėl postų.
Nesnuostabu, kad esant politiniam nestabilumui nukenčia to krašto ūkis, ekonomika, o tai tiesiogiai paveikia žmones, kurie tame krašte gyvena. Kiek čia buvo merų, visos sienos nuotraukomis nukabintos, tik realių darbo rezultatų trūksta. Man atrodo rajono žmonės laimi tada, kai savivaldybės vadovas ateina kelioms kadencijoms, kai jis turi aiškią viziją, kaip miestas turi atrodyti. Ten kur dažnai keitėsi merai – daugiau sukurti yra sudėtinga. Raseinių savivaldybėje praktiškai nebuvo nė vienos kadencijos, kad nepasikeistų merai.
Jeigu taip dažnai keičiasi miesto vadovai, tuomet ką per tokį trumpą laiką jie sugeba įgyvendinti dėl pačių raseiniškių?Kas šiuo metu, jūsų akimis, daroma dėl žmonių?
Matau didelę problemą – nėra ilgalaikės strategijos, nėra ilgalaikio plano, ko turime siekti ir kaip, nes kiekvienas meras ateidamas turi savo viziją, o griauna tai, kas buvo iki jo. Jeigu blogai vystoma savivaldybė arba miestas, tai žinoma, atsiliepia miestiečiams.
Aš manau, kad valdžia, ypatingai meras, turėtų turėti strateginį mąstymą ir matymą, t.y. įsivaizduoti kaip rajonas atrodys po penkių, dešimties, penkiolikos metų ir to kryptingai siekti. Kai meras ateina tiktai metams ar tik vienai kadencijai – jis, akivaizdu, gyvena šia diena. Pažiūrėkime į Druskininkus. Vieni merą vertina teigiamai, kiti – neigiamai, bet pažiūrėkim, kaip Druskininkai pasikeitė. Aš labai puikiai atsimenu, kai Raseinių rajonas ir Druskininkai buvo vienodame lygmenyje, ir kai buvo sprendžiama, kur valstybė galėtų daryti tam tikras investicijas: ar Druskininkuose, ar Raseiniuose. Buvo pasirinkti Druskininkai. Meras nebijojo, ėmėsi ryžtingų veiksmų, nes jis turi viziją ir mąstymą kaip rajonas turi atrodyti. Tai aš manau, Raseinių krašto žmonės būtų laimingesni, jei rajonui vadovautų žmogus, turintis aiškią viziją ne vieneriems metams.
Kuo Raseiniai išsiskiria iš kitų rajonų?
Jei sakyčiau, kad nepanaudojamas nė vienas euras europinių lėšų, tai taip nėra, bet projektai nejuda taip, kaip galėtų, pažiūrėkime, kaip atrodo miestas, ir kaip gyvena mūsų kaimynai. Žinau kaip savo laiku atrodė pvz.: Jonava, ir kaip dabar atrodo. Džiugu, kad Raseiniai iš kitų nedidelių savivaldybių išsiskiria vienu labai geru aspektu – čia yra nemažai gamyklų. Raseiniuose yra žuvies perdirbimo gamykla „Norvelita“, kurioje dirba apie 900 žmonių. Prie Raseinių įsikūrusi „Danspin“ danų kapitalo verpalų įmonė, kurioje dirba apie 500 darbuotojų. Kaimynystėje „Litspin“, kurioje dirba apie 300 žmonių. Ariogaloje įsikūręs „Camira Fabrics“, kuris visai Europai lėktuvams, traukiniams gamina nedegančius gobelenus krėslams. Dar kelios gamyklos yra. Jei lyginsime su Kelme, tai žmonės iš Kelmės atvažiuoja dirbti į Raseinius. Bet palyginus miestų infrastruktūrą yra didžiulis kontrastas. Kelmėje renovuoti pastatai, gražios gatvės, Raseiniuose viso to nėra.
Infrastruktūra Raseiniuose nesutvarkyta, tačiau darbo vietų yra pakankamai?
Jei sakyčiau, kad Raseiniuose su darbo vietomis viskas gerai, būtų netiesa, nes Lietuvos Darbo biržos duomenimis, jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas aukštas nedarbo lygis, siekiantis 9 proc. Bet yra ir kita medalio pusė: žmonės registruojasi Darbo biržoje, bet yra laisvų darbo vietų. Jeigu „Norvelita“ veža žmones iš Tauragės, iš Jurbarko rajono, iš Kelmės rajono, Tytuvėnų, o raseiniškiai neina dirbti, kaip tą procesą įvardinti?
Manau, kad trūksta mechanizmo, priverčiančio žmones norėti oficialiai dirbti, taip pat ir didesnės kontrolės nelegaliai dirbantiems. Dabar paprasčiausiai apeinama sistema, kam dirbti jeigu gali naudotis socialinėmis garantijomis ir nedirbti. Yra ir labai darbščių krašto žmonių. Kaip ir visuose miestuose.
Visuose regionuose didžiulė problema yra emigracija. Raseiniai tikriausiai nėra išimtis?
Ne išimtis. Raseiniuose trūksta gyvenamo ploto. Jeigu dėl mokyklų nėra problemų, lopšeliuose, darželiuose eilės nedidelės, tai dėl gyvenamo ploto situacija yra kritinė. Kodėl taip yra? Todėl, kad nuo Nepriklausomybės paskelbimo Raseiniuose nebuvo pastatytas nė vienas daugiabutis. Priežastys paprastos. Daugiabučius dabar stato ne valdžia, o privatus verslas. Jei privatus verslas pastato daugiabutį, jis nori jį parduoti ir dar kažkiek uždirbti. Lyginant kiek kainuoja pastatyti daugiabutį Vilniuje ir Raseiniuose – kaina beveik nesiskiria. Skirtumas tame, kad Raseiniuose žemė galbūt bevertė toje vietoje, o Vilniuje žemė yra brangi. Todėl be Vyriausybės paramos tokiems projektams neišsiversime.
Kaip pritraukti žmones dirbti ir gyventi Raseiniuose?
Pateiksiu vieną pavyzdį, kai dirbdamas administracijos direktoriumi prikalbinau atvykti gyventi į Raseinius vieną jauną šeimą iš didmiesčio. Vyras, vos 30-ties, jau mokslų daktaras, jo žmona dirba savivaldybės švietimo skyriuje. Jie yra labai patenkinti, tai reiškia galima pritraukti jaunų šeimų. Tik miestas privalo turėti, ką tokioms šeimoms pasiūlyti. Jeigu atsirastų kažkokia parama šeimoms, jeigu būtų suteikiamos lengvatinės paskolos ar galimybė pradirbus kažkiek laiko, nurašyti skolos dalį – tikrai būtų visai kita situacija.
Šiandien Raseinių savivaldybės administracijoje turbūt yra kokios 3 – 4 laisvos vietos, tačiau paskelbus konkursus per pusę metų neatsirado norinčių čia dirbti. Yra reikalingas tam tikras specialistas, pavyzdžiui, kuruojantis energetiką Savivaldybėje ir nerandam.
Ar sudėtinga rasti darbuotojų dėl mažų atlyginimų?
Žinoma. Valstybėje išbalansuotas darbo užmokestis. Jeigu Savivaldybės tarnautojas gaudavo pvz. 2000 litų, tai atrodė geras atlyginimas. Tačiau dabar gauna 600 eurų, o kainos paaugusios, tai yra tragedija. Daugelį tikrai gerų specialistų persiviliojo privatus verslas.
Jei jūs būtumėte meru, ar įsivaizduojate kaip galima būtų keisti susiklosčiusią situaciją?
Būdamas Administracijos direktoriumi turėjau labai gerą idėją ir net buvau radęs investuotojų, kurie būtų padėję ją įgyvendinti. Viduklė, dabar Virgainiai, nuo seno buvo pramonės rajonu. Turėjau planą, kaip šį pramonės rajoną išvystyti ir paversti pramoniniu parku, į kurį Vyriausybė, pagal dabartinius įstatymus, investuotų apie 10 mln. Eurų, o atėjęs verslas galėtų sukurti darbo vietų. Ir ką jūs manote? Tarybos nariai pasipriešino. Daugelis mano, kad jei tu kažką darai, bandai investicijas pritraukti, tai turėsi asmeninės naudos. Geriau tegul nieko nevyksta. Dėl tų pačių priežasčių pradirbęs pusantrų metų atsisakiau mero posto. Manęs neatstatydino, išėjau pats, nes buvau nusivylęs valdančiąja dauguma, su kuria dirbau.
Jūs tapote LSDDP Raseinių skyriaus pirmininku. Kodėl atėjote į šią partiją ir įkūrėte skyrių?
Atėjau, nes tikrai noriu, kad Raseinių savivaldybėje politikų požiūris keistųsi, ir aš viską darysiu, kad tą požiūrį pakeistume. Tikiu, kad galima ir nebūnant tarybos nariu paveikti šitą procesą.
Ar lengva pritraukti naujus žmones?
Esu komandinio žaidimo žaidėjas. Turi būti bendros idėjos, veiklos, renginiai, sąskrydžiai ir t.t. Mes turime po truputį tapti bendraminčių šeima, tada bus rezultatas. Žmonės matydami, kad organizacija yra vieninga, turi aiškią kryptį, patys norės prisijungti.
Ten kur yra daug žmonių, yra skirtingos nuomonės. Ar įmanoma išvengti konfliktų?
Partijoje, kur yra keli tūkstančiai narių ar skyriuje – keli šimtai žmonių, nebūna taip, kad visi vienodai mąstytų. Bet reikia leisti žmonėms išsišnekėti, tada problemos nesusikaupia. Man teko vadovauti Tvarkos ir teisingumo partijos Raseinių skyriui, kuris rajone buvo tuo metu gausiausias – per pusantro tūkstančio narių. Nebuvo pas mus jokių nesusikalbėjimų. Kai išėjau iš partijos nepatenkintas R. Pakso elgesiu, nes jis bandė susidėti su V. Uspaskichu, žmonės išsirinko kitą skyriaus lyderį. Dabar tarp jų vyksta skaldymas ir nesusikalbėjimas. Aš galvoju, jeigu tu esi lyderis, turi taip suvaldyti skyrių, kad nebūtų dviejų grupuočių, dviejų partijų vienoje partijoje. Imkim Raseinių LSDP skyrių. Ten dabar yra mažiausiai 2 grupės žmonių tarp kurių yra nuolatinė trintis. O aš tikiuosi, kad LSDDP sugebės to išvengti.
Gal vis tik ketinate kelti savo kandidatūrą Mero rinkimuose?
Jeigu iškelsim visos partijos savo kandidatus, mes turėsim lygiai tokią pat situaciją, kokia dabar yra Raseiniuose – neprognozuojamą merą. Ateis tas, kuris daugiausiai šūkauja ir gražiausiai žada. Mes jau dabar turim neformalių „vadovų“, kurie save įsivaizduoja merais, kurie viena šneka, kita daro, nors dar yra pakankamai jauni. Mano pagrindinis tikslas vis dėlto suburti kelias politines jėgas ir, kad mes perliptume per savo ambicijas ir iškeltume tokį kandidatą, kuris galėtų nugalėti, atitiktų daugumos lūkesčius, dirbtų miestui ir žmonėms.
Dėkoju už pokalbį.
Parengė Evelina Basevičiūtė
Šaltinis: https://lsddp.org