Irena Vasinauskaitė. Ar mums reikia „kišeninio“ mero?

Visai neseniai, 2015-ųjų kovą, balsavome už naują vietinę valdžią – savivaldybių Tarybas. Pirmą kartą tiesiogiai rinkome ir merus.

Ir nors tiesiogiai rinkti Lietuvos merai dar nė metų savo rinkėjams neatitarnavo, į savivaldybių Tarybas deleguoti partinių sąrašų politikai jau ieško būdų, kaip tuos „tiesioginius“ nuversti. Įvairiose savivaldybėse jau šurmuliuoja vaivorykštiniai partijų blokai, besivienijantys vienu tikslu – sutrypti rinkėjų valią savo konstitucines priedermes patikėti konkrečiam asmeniui.

Toliausiai perversminiame procese pažengė Raseinių rajono politikai, jau pradėję tarybos nario-mero įgaliojimų netekimo procedūrą. Jie nekantriausi ir tuo akivaizdžiai demonstruoja nepasitikėjimą bei nepagarbą rinkėjams. Apie 8000 balsų tiesioginiuose mero rinkimuose surinkusį merą Algirdą Gricių iš posto verčia mažesnį arba net labai kuklų žmonių pasitikėjimą gavę politikai: Liudas Kavaliauskas [6323 balsai], Steponas Nacius [1914 balsai], Sigitas Vaičius [852 balsai]. Tik apgailėtina sėkme tiesioginiuose mero rinkimuose pasigirti gali ir buvęs Raseinių rajono vadovas, dabartinis Seimo narys Remigijus Ačas [1526 balsai].

Tačiau jis pats veikliausias. Daugiausia populistinio politikavimo patirties sukaupęs R.Ačas sumąstė, kad lengviausiai savojoje tėvonijoje „įves tvarką“, jei taip „patobulins“ LR Vietos savivaldos įstatymą, kad… ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Jei Seimas pritartų R.Ačo teikiamoms pataisoms, žmonių tiesiogiai rinkti Lietuvos merai taptų kišeniniais – vietos partinių klanų valdomomis marionetėmis. Viltis išsirinkti patikimą merą liktų, tačiau realios valdžios galių svertai kyšotų jau po partinių grupuočių narių skvernais.

Taigi, ar mums reikia kišeninių – tarsi TIESIOGIAI RINKTŲ, tačiau PARTINIŲ KLANŲ VALDOMŲ – merų?

Akivaizdu: žmonėms suteikta galimybė ir viltis patiems rinkti merus, tačiau kol pastariesiems įstatymai nesuteikia galios bent sustabdyti partijų vadukų patyčias ir destrukciją, dirbti yra sunku.

Pakanka pabūti pasyviu Raseinių rajono tarybos posėdžio stebėtoju, kad sukirbėtų mintis: „Koks čia balaganas?“ ir „Kodėl?“

Būtent tokia mintis sukosi klausantis sausio paskutinįjį ketvirtadienį vykusio Raseinių rajono tarybos posėdžio kalbėtojų. Vadinamosios naujosios daugumos leksika, nekultūringas elgesys, nereglamentinės replikos labiau priminė Rietavo jomarką, o ne konstruktyvų vietinės valdžios darbą.

„Ištraukė kažkokį Pilypą iš kanapių“, – taip buvęs pretendentas į merus S.Nacius apibūdino Nerijų Jariliną – savo kolegą, dabartinės valdančiosios daugumos atstovą, mero A.Griciaus teikiamą eiti administracijos direktoriaus pareigas. Beje, kol kandidatas dalyvavo tiesioginiuose mero rinkimuose, jam dėl administravimo patirties stokos niekas nepriekaištavo. Kaip ir pačiam 30 metų S. Naciui. Tarybos narys S.Vaičius, kitas buvęs dabartinio mero konkurentas tiesioginiuose rinkimuose, išgirdęs siūlomų į vicemero bei administracijos direktorius postus pavardes, neslėpė pasipiktinimo, jog nepaklūstama „elementariai žmogiškai teisinei logikai“, kai mažuma labai leniniškai turi klausyti daugumos. Tačiau kas ta realioji dauguma yra ir kaip ją skaičiuoti: tarybos narių galvas ar juos išrinkusių raseiniškių balsus? Aš paskaičiavau antruosius – ir už naujosios daugumos, ir šalia tiesiogiai rinkto mero stovi mažne vienodas rinkėjų skaičius.

Tačiau politikais save vadinantys veikėjai padėtį Raseinių savivaldybėje ėmėsi destabilizuoti dar pernai, prieš pat Šv.Kalėdas ir, kaip jiems įprasta, be jokių rinkėjų apklausų, nepasidomėję žmonių nuomone. Nors vietos savivaldos įstatymas sako, kad meras teikia savo pavaduotojo bei administracijos direktoriaus kandidatūras visam tarybos įgaliojimų laikotarpiui, tačiau naujoji politikų dauguma – visa vaivorykštė – pareiškė nepasitikėjimą vicemerei G.Rašimienei bei administracijos direktoriui A.Mieliniui.

Negi šios tarybos įgaliojimai jau baigėsi? Negi išties esama tokių rimtų pažeidimų, kad vicemerė ir administracijos direktorius tam tikra balsų persvara buvo atstatydinti anksčiau laiko? Kokių pražangų spėjo padaryti vos kelis mėnesius dirbę A.Mielinis ir G.Rašimienė, kad jų paslaugų taip skubomis atsisakyta? Kas pasvėrė ir kokiomis svarstyklėmis, kiek ši užsisukusi teismų karuselė naudinga Raseinių žmonėms? O jei interpeliacijos nepagrįstos, tik surežisuotos? Juk visiškai nepadoru, neleistina ir neatleistina dėl asmeninių antipatijų ar ambicijų laužyti žmonių likimus, kelti sumaištį, tuščiai politikuoti.

Naktinį „perversmą“ taryboje atlikusi naujoji vaivorykštė padėtį savivaldybėje jau destabilizavo, tačiau jai to dar maža. Sumaištį ji kelia ir toliau. Pagal klasikinę schemą: patys muša, patys rėkia. Tarsi niekas nepastebės, jog viešojoje erdvėje formuojama nuomonė, kad tiesiogiai rinktas meras trukdo dirbti ir, anot R.Ačo, „įvels Raseinius į politinį chaosą“, yra netiesa? Paskutinis tarybos posėdis – geriausias to įrodymas: kone 90 proc. sprendimų buvo priimta mažne balsų dauguma, atmestų ar nepriimtų norminių aktų likimą irgi lėmė naujoji vaivorykštinė partinė dauguma.

Susipažinus su dabartine situacija Raseinių savivaldybėje, ypač nustebino, kaip Seimo narys R.Ačas supranta demokratiją. Jo teigimu, dabar „taryba neturi jokių teisinių svertų priversti merą […]“ į mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus postus teikti daugumos pageidaujamus kandidatus, todėl jis įregistravęs LR Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Pastarosios visiškai suvaržys tiesiogiai rinktų merų galias ir sužlugdys teisėtus rinkėjų lūkesčius. Jei joms bus pritarta, minėtas pareigas savivaldybėje galės užimti ne mero teikiami kandidatai, o merui daugumos įpiršti asmenys. Trumpai toks demokratijos kalambūras vadintųsi „teikimas merui teikti“.

Kyla logiškas klausimas: kam tada reikalingas tiesioginių mero rinkimų farsas, vėjais paleistos išlaidos ir rinkėjų mulkinimas?

Nekokios mintys kilo ne tik stebint Raseinių rajono tarybos narių nekorektišką elgesį. Blaškymasis, skubotas dokumentų vartymas posėdžio metu kėlė abejonių, ar jie iš viso jam ruošėsi, skaitė sprendimų projektus, pasižiūrėjo bent į preambules, kokiu LR įstatymu vadovaujantis vienas ar kitas sprendimas teikiamas ar koreguojamas? Tas abejones dar labiau sutvirtino politiko S.Vaičiaus pageidavimas… supažindinti tarybos narius su teisės aktų pasikeitimais.

Keistas, prašymas, nes vietos gyventojų, rinkėjų gerovės klausimus sprendžiantys asmenys privalėtų patys daugiau laiko skirti būtent įstatyminės bazės studijoms, o ne revoliucinių perversmų strategavimui bei organizavimui. Anokia čia garbė ar pasiekimas viešai girtis, kad būtent Raseiniuose formuojama praktika „nusodinti“ rinkėjus, tikinčius, kad išrinko merus tiesiogiai ir sau, o ne partijų karaliukams – „mes esame precedentas. Į mus žiūri visa Lietuva“.

Tą precedento vietą buvo nesunku išsirinkti – merą A.Gricių iškėlusi partija toli gražu „ne ant bangos“. Greičiau – priešingai. Dar visai neseniai politologai ginčijosi, kuri politinė organizacija – Darbo partija ar Tvarka ir teisingumas – pirmiau išnyks iš Lietuvos padangės. Dabar aiškėja, kad ir Lietuvos vardo neištarianti Seimo pirmininkė, ir šalies gyventojus informuojanti, kur ir su kuo mieganti švietimo ministrė, ir paties organizacijos steigėjo žygiai gramzdina ir Raseinių merą iškėlusią partiją. O kur dar tvarkiečių kerštas už tai, kad darbiečiai išėjo iš Seimo posėdžių salės, kai buvo balsuojama už nušalinto Prezidento Rolando Pakso „teisių į Priesaikos postus“ atstatymą.

Taigi, kai šalyje tvyro tokia politinė atmosfera, pasirinkti vietą, kur bus dar kartą įrodyta, kad ne žmonės sprendžia, kas jiems atstovaus, o užkulisiniai partijų susitarimai, daug vargo nebuvo.

Nors jeigu visai atvirai – ar pasigestume partijų, kurios jau savo pavadinimais tyčiojasi iš gyventojų – juk nei darbo, nei garbingo atlygio už jį taip ir neatsirado, o apie tvarką ir teisingumą nė svajoti nebesinori. Tačiau žinote, dėl ko labiausiai neramu – visose politinėse organizacijoje yra įvairaus kalibro niekšų ir niekšelių, tačiau greta jų yra – ir nemažai – puikių šviesių žmonių, vis dar tikinčių, jog politika gali būti ir kitokia – visų vienu kurpaliu čia nesumatuosi.

O pabaigoje – dar viena liberaliai atvira naujosios valdančiosios daugumos atstovo Sauliaus Matelio replika, geriausiai paaiškinanti, kodėl keičiami visi senosios valdančiosios daugumos prieš kelis mėnesius priimti sprendimai: „Dauguma pasikeitė, todėl keičiam ir sprendimą. Batukai blizga, mes norim, kad dar labiau blizgėtų…“

Moralas toks: nepriklausomai nuo to, kas, t.y. koks daugumietis, valdys Raseinių rajoną, tačiau gal ir ne visai nublizgintais auliniais avįs rinkėjas privalo rasti laiko pasidomėti, kas nepaiso jo valios ir tyčiojasi iš jo pasirinkimo. Metas suprasti – kol valdžios koridoriuose vyksta visokios pokiliminės diskusijos ir perversmai, tol politikų keliamu triukšmu spaudoje domisi žmonės. O tuo metu politinių reformų skleidžiama dūmų uždanga maskuoja tikruosius nusikaltimus bei aferas. Dar ir dar kartą reikia apsidairyti, ką tie pokiliminiai ir vėl privatizuos, kiek ES lėšų savo užkulisiams paskirs ar pan. Galima akį užmesti ir į batukus – kada ir kuo jie sublizgės?

P.S. Užduotis ir skaitytojams – visos Raseinių rajono tarybos posėdžio citatos autentiškos. Ar galite pagal jas nustatyti, kokiai politinei grupuotei priklauso kiekvienas šios publikacijos herojus?

Šaltinis: www.tiesos.lt