Pastaruoju metu net respublikinėje spaudoje pasigirdo rimtų nuogąstavimų, kad Ariogalos miesto seniūnė Renata Aleksiejienė, girta rasta darbo vietoje, sausa lipa iš tos balos. Netgi metami kaltinimai buvusiam Savivaldybės administracijos direktoriui Algimantui Mieliniui, kad šis savo partietei iš Tvarkos ir teisingumo partijos tą balą „nusausinęs.“ Bet ar tikrai taip?
1,35 promilės
Ariogalos miesto seniūnė Renata Aleksiejienė į tą balą įkrito rugpjūčio 19 dieną. Darbo vietoje ji tuokart pripūtė 1,35 promiles. Kaip matyti iš viešojoj erdvėj paskleistos informacijos, seniūnė su savo promilėmis policijai savo kabinete įkliuvo 15 val. 24 min. ir tai jau buvę po darbo. Mat tądien darbo diena oficialiai baigėsi 15 val. 15 min. Kaip aiškino pati seniūnė, darbo dienos užbaigimo proga ji ir maktelėjo taurelę dienos rūpesčiams nuplauti: „Išgėriau taurę viskio, baigėsi darbas, aš sėdau prie stalo ir išgėriau…“ O pro duris jau policijos pareigūnai beįeiną…
Kažkam atsibodo
Kažin, ar mūsų garbus skaitytojas patikės, kad pareigūnai su savo promilių matuokliais įvirto atsitiktinai, tarsi būtų žinoję, kaip seniūnė plaus dienos rūpesčius, kad jie šio momento įsitempę laukė už durų ir per devynetą minučių viską „suformino“. Akivaizdu, kad jie turėjo daugiau laiko atvykimui iki seniūnės kabineto ir kad jie nevyko atsitiktinai – akivaizdžiai jie žinojo situaciją. Panašu ir tai, kad kažkam jau buvo pabodęs toks seniūnės braidžiojimas po balas.
Vėlgi viešojoje erdvėje „kabo“ informacija, jog Renata Aleksiejienė ne pirmą kartą yra užfiksuojama neblaivi, atliekanti darbo pareigas. Vietinė televizija ją galimai neblaivią užfiksavo ir renginyje „Su Lietuva širdy“. Iš šios šventės ji, sunkiai besiorientuojanti erdvėje, buvo išvežta Savivaldybės tarnybiniu automobiliu. Jokia paslaptis, kad apie seniūnės pomėgį „voliotis po balas“ Savivaldybėje buvo kalbama garsiai ne tik koridoriuose. Pagaliau pati seniūnė net KK2 laidoje teigė šitaip puoselėjanti senąsias lietuviškas tradicijas: „Aš neturiu noro kelti taurelę, bet kartais yra reikalas. Lietuviškas reikalas, kaip ir visi lietuviai, mes sėdim prie stalo, bendraujam, geriam kavą, prie kavos kartais ir brendžio, ir vyno. Tai yra lietuviškos tradicijos, papročiai.“
Susižeidė krisdama?
Taigi, atrodė, kad šįkart tokiems pomėgiams, kurie tikrai garbės nedaro nei pačiai seniūnei Renatai Aleksiejienei, nei Savivaldybei, atėjo galas. Girtumas darbe yra laikomas labai grubiu darbo drausmės pažeidimu.
Tačiau, kaip jau tapo labai madinga, seniūnė po patikrinimo alkotesteriu susirgo. Susirgo labai ilgam. Gal alkotesteris buvo nešvarus ir kokią kvarabą į jautrios moters organizmą įnešė, gal krisdama veidu į tą balą susižeidė – bala žino, bet ne tiek tai ir svarbu. Svarbu, kad po girtumo užfiksavimo moteris ilgam susirgo. O sergančio žmogaus mūsų humaniški įstatymai iš darbo atleisi neleidžia.
Ir brangus direktorius susirgo
Tačiau mūsų įstatymai ne tik nedraudžia, bet ir įpareigoja fiksuoti visus pažeidimus, tinkamai juos „apiforminti“, o tuomet jau jokios ligos nebepadeda išlipti sausam ne tik iš balos. Akivaizdžiausias pavyzdys – Raseinių kultūros centro direktorės Valdonės Balčaitienės atleidimas po „pripūtimo“. Ir ji, pamačiusi alkotesterio rodmenis, susirgo. Susirgo labai ilgam. Tačiau, kai viskas tinkamai ir laiku buvo įforminta, meras Algirdas Gricius, kuriam neblaivioji direktorė buvo tiesiogiai pavaldi, atleido ją iš darbo už grubų darbo drausmės pažeidimą. Ir taškas. Nepadėjo jokios partinės draugystės.
Kodėl taip neatsitiko Renatos Aleksiejienės atžvilgiu? Kodėl šiandien kalbama, kad ji gali iš balos išlipti sausa ir kad dėl to kaltas netgi jos bendrapartietis A. Mielinis? Ar tikrai?
Pažvelkim faktams į akis. Rugpjūčio 19-ąją, kuomet girta darbe buvo užfiksuota Renata Aleksiejienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo labai brangiai įkainotas, solidžiais priedais prie atlyginimo apdalintas Jonas Kurlavičius.
Tuo metu socdemai ir jų koalicijos partneriai, ilgam įnešę sumaištį į rajono gyvenimą, įsukę teismų karuselę, kuriuos visus prakišo ir taip vėlgi skaudžiai pratuštino mūsų biudžetą, buvo valdžios zenite. Tai jie priiminėjo visus sprendimus, tai jų valia buvo pasakyti, „ką pakarti, o ką paleisti“. Tad šiuo metu būtų teisingiausia paklausti socialdemokratų statytinio Jono Kurlavičiaus, kodėl jis taip pasielgė Ariogalos seniūnės atžvilgiu, kodėl ji dar neatleista ir kodėl to negalima padaryti? Gal globojo todėl, kad pats save ponas Jonas vadina ariogališkiu? Negi saviems kirsi į akį? Juk visi seniūnai pagal pavaldumą priklauso administracijos direktoriui, būtent administracijos direktorius yra tiesioginis jų vadovas. Taigi, Jonas Kurlavičius Renatos Aleksiejienės nelaimės dieną buvo tiesioginis jos darbo vadovas, kaip ir daugybę dienų po to.
Būtina priminti, kad Algimantas Mielinis teismo sprendimu į administracijos direktoriaus postą buvo sugrąžintas tik spalio 7 dieną, o pareigas pradėjo eiti tik spalio 10-ąją. Tad kur galėjo būti jo įtaka dėl Renatos Aleksiejienės protegavimo?
Deja, šiuo klausimu mums nieko šiandien negali pasakyti ir Jonas Kurlavičius, nes jis, sužinojęs, kad sugrįžta Algimantas Mielinis, susirgo. Matyt, sunkiai susirgo, nes tebeserga iki šiol. Panašu, kad ir jis pasidavė mados klyksmui tokiu būdu išlaukti, kol ateis geresni laikai. Nieko naujo, dar Jokimas Žaldokas Boriso Dauguviečio „Žaldokynėje“ šitai buvo išbandęs. Tik kažin, ar šįkart tai pasiteisins, nes belaukiant geresnių laikų direktoriaus postą užėmė Remigijus Ačas.
Virginijus Kildeikis
Šaltinis: www.musuraseiniams.lt
Na jau prasideda kadrų dėliojimas , nes atėjo didis Ačas…