Guoda Burokienė: „Vietos bendruomenių metai paženklinti didžiuliu nusivylimu“

Print

Triukšmingai ir garsiai prasidėję Seimo paskelbti 2016-ieji – Vietos bendruomenių metai – baigiasi dideliu vietos bendruomenių nusivylimu.

„Bendruomenių metams pažymėti buvo sudaryta komisija, paskelbta didelė darbų programa, už jos įgyvendinimą buvo atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Metai baigiasi, bet apie tai, kad vyko bendruomenių metai, žinojo tik pačios bendruomenės ir pačios tą žinią viešino. Nors šių metų tikslas buvo parodyti ką per 16 metų sukūrė bendruomenės, kaip jos pakeitė miestus ir kaimus, tačiau bendruomenės liko neišgirstos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVZS) frakcijos narė Guoda Burokienė.

Sudarytame vietos bendruomenių metų veiksmų plane SADM buvo įsipareigojusi eilę viešinimo darbų. Dauguma jų teko daryti pačioms bendruomenėms, už savas lėšas.

„Vietos bendruomenių metų ženklas turėjo būti sukurtas dar 2015 metų pabaigoje. Bendruomenės jį pačios susikūrė šių metų sausį, o SADM tai padarė tik liepos mėnesį. Nieko negirdėjome apie tiesiogines transliacijas internetu, mokslinius tyrimus ir kt. Į susitikimą su ministre Algimanta Pabedinskiene dėl veiksmų plano aptarimo bendruomenės tebuvo pakviestos tik šių metų spalį“, – ministerijos neveiklumą apžvelgė Seimo narė G. Burokienė.

„Bendruomenių vardas šiemet buvo minimas dažniau, labai daug tikėjomės iš bendruomenių metų, tačiau lūkesčiai subliuško labai greitai“, – sakė Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos (LVBOS)  pirmininkė Reda Kneizevičienė.  „Dar rengiant programą, į kurią buvome pakviesti, teikėme ne vieną pasiūlymą, deja, nė vienas mūsų pasiūlymas įtrauktas nebuvo. Negana to, ministrės A. Pabedinskienės iniciatyva buvo panaikinta labai svarbi Vilniaus bendruomenių programa. Nors vėliau ji pati pripažino, kad padarė didelę klaidą“, – teigė  LVBOS  pirmininkė R. Kneizevičienė.

Pasak R. Kneizevičienės, panaikinus bendruomenių programą, buvo sukurtas projektinis finansavimas. Geografiškai paskirstyta projektinė veikla labai aiškiai atspindėjo partiškumą. Tai ypač jautėsi tose bendruomenėse, rajonuose, kuriuose vadovauja valdantieji. Teisės aktai, kurie šiandien galioja, taip pat trukdo bendruomeninėms organizacijoms dirbti ir veikti kaimo, rajono, paprasto žmogaus ir bendruomenių labui. Vis dar nėra vietos bendruomenių įstatymo, netobulas viešųjų pirkimų įstatymas, pakeitimų reikia ir vietos savivaldos įstatyme.

„Kontaktuodami su visos Lietuvos bendruomeninėmis organizacijomis, esame nusivylę šių metų programa, kuri buvo tik popierinė. Bendruomenių vadovai pavargo, savanoriškas darbas Lietuvoje nevertinamas. Labai svarbu, kad visuose valdžios sluoksniuose, savivaldoje, Vyriausybėje girdėtų mus, atsižvelgtų ir padėtų spęsti problemas. Ar kaime, ar mieste, visiems gyventi turi būti gera“, – kalbėjo LVBOS  pirmininkė R. Kneizevičienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs  Kauno bendruomenių centrų asociacijos (KBCA) pirmininkas Ramūnas Navickas stebisi, kad Vilniaus ir Kauno miesto valdžios neranda sutarimo su vietos bendruomenių organizacijomis.

„Trūksta tik geranoriško bendradarbiavimo. Vilniuje jau ne vienerius metus vietos bendruomenių organizacijos stengiasi, kad atsirastų bendruomenių rėmimo programa, deja, tos programos lig šiol nėra. Kaune vietos bendruomenių organizacijų rėmimo programa vykdoma nuo 2004 metų, tačiau pastaruoju metu ji buvo pakeista į viešųjų paslaugų pirkimo konkursą, rezultatas – bendruomenių metais net 12 tūkst. eurų ta programa buvo mažesnė nei 2015 metais. Taip pat vilniečiai norėtų, kad bendruomenių organizacijos turėtų bent kokias patalpas, kuriose galėtų intensyviau vystyti savo veiklą. Kaune priešingai, 2016 metais net iš kelių bendruomenių atėmė patalpas, jos dabar renkasi savo namuose. Valdžios pažadai remti vietos bendruomenes, kol kas neišsipildo. Daug tikimasi iš naujai išrinktų Seimo narių“, – kalbėjo KBCA pirmininkas R. Navickas.

„Lietuvoje veikia 1800 vietos bendruomenių. Paskelbus vietos bendruomenių metus, bendruomenių nariai buvo įsitikinę, kad pagaliau bus įvertintas jų darbas. Negaudami lėšų, gražino miestelius, kaimus, daug tikėjosi. Vietos bendruomenių metai buvo sutikti džiugiai, o palydėti labai tyliai. Teks labai daug dirbti, kad vėl pakeltume pilietinės iniciatyvos dvasią, kad drąsiai galėtume pasitikti naujus darbus Lietuvos labui“, – sakė Seimo narė G. Burokienė.