Vytautas Kazlauskas. Koronaviruso pamokos ekonomikai: kas padėtų įgyti imunitetą Lietuvos pramonei

Vytautas Kazlauskas yra SBA Grupės bendrovės „Robotex“ vadovas

Dėl jau keletą mėnesių pasaulyje siautėjančio koronaviruso naktimis nemiega ne tik susirūpinusieji savo sveikata, bet ir apie savo verslo išlikimą bei konkurencingumą ateityje mąstantys gamintojai ir prekybininkai.

Naujojo viruso sukelti padariniai tarsi sniego lavina užgriuvo pasaulio šalių ekonomikas. Šios ligos simptomus pirmiausiai ir skaudžiausiai pajuto turizmo, aviacijos transporto, technikos, elektronikos, kasdienio vartojimo prekių pramonės sektoriai, netrukus virusas įsisuko į eksporto bei importo sritis.

Šiandieninė situacija išryškino ir mūsų šalies pramonės sektoriaus jautriausias vietas. Pasaulinės koronaviruso grėsmės akivaizdoje turime kalbėti jau ne vien apie priklausomybę nuo konkretaus regiono tiekėjų, bet ir pačių gamintojų ateities lūkesčius, strategiją (ar jos neturėjimą), atvirumą inovacijoms gamybos procese. Ši krizė anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau iš jos iškastos ekonominės duobės privalome išlipti jau turėdami sprendimus, padėsiančius lengviau įveikti ateityje laukiančias panašias krizes ir virusų protrūkius, kurių neabejotinai kils ne vienas.

Viruso pamokos Lietuvos pramonei

Vienas iš tokių sprendimų galėtų būti tam tikrų gamybinių ar tiekimo grandinės procesų robotizacija, jau nuo pat procesų automatizavimo pradžios sumažinanti rutininio rankų darbo kiekį ir veiklos kaštus, taip pat auginanti darbo efektyvumą.

Robotizuota veikla yra mažiau priklausoma nuo ligų, tokia įmonė įgyja bent jau dalinį imunitetą į koronaviruso atvejį panašioms krizėms, gali labiau kontroliuoti situaciją, planuoti būsimus žingsnius, operatyviau reaguoti į kasdien besikeičiančią situaciją ir rasti naujų nišų. Pavyzdžiui, sumažėjus automobilių paklausai kompanija „General Motors“ pasirašė susitarimą su JAV Vyriausybe ir ruošiasi gaminti plaučių ventiliatorius. Panašių pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Plaučių ventiliatorius ėmėsi gaminti ir elektronikos prekių gamintoja bendrovė „Teltonika“, anksčiau robotizavusi sistemas ir dėl to ne tik toliau vykdanti veiklą ir išsauganti darbo vietas, bet ir prisidedanti prie kovos su pandemija. Saulės elektrinių modulių gamintojas „Solitek Cells“ taip pat dirba padidintu pajėgumu, nes dėl uždarytų Kinijos gamyklų padidėjo šių modulių paklausa Europoje.

Robotizacija aktualiausia ir lengviausiai įdiegiama gamybos, logistikos ir elektroninės prekybos sektoriuose. Matome, kad elektroninės prekybos sektorius šiuo metu tiesiog klesti ir darbuotojai fiziškai nebespėja vykdyti užsakymų. Įsivaizduokime, koks palengvinimas šiame procese būtų robotizuoti krautuvai, darbo su prekėmis sandėliuose automatizavimas ir kitos technologinės naujovės.

Precedento neturinti situacija šiandien verslą skatina, o gal net verčia imtis nestandartinių sprendimų, veikti kūrybiškai ir greitai. „Robotex“ kartu su užsienio partneriais į gamybą nuolat diegia robotus, automatizuotas sistemas, naujus įrengimus. Ketiname tai daryti ir toliau, tik nuotoliniu būdu: įrangą montuotų mūsų darbuotojai, o partneriai iš užsienio telekomunikacijų pagalba stebėtų bei kontroliuotų veiksmus. Vėliau į sumontuotus naujus įrengimus nuotoliniu būdu būtų įdiegiama programinė įranga – tai būtų visiškai nauja patirtis.

Geriausias laikas pokyčiams – esamasis

Sprendimas robotizuoti gamybos ciklus dažnai atidėliojamas laukiant geresnių laikų, nes tai atrodo labai brangu ir sudėtinga , tačiau, kaip mums aiškiai parodė koronavirusas, ateiti gali ne tik geresni, bet ir blogesni laikai.

Įsivaizduokime dvi panašaus dydžio ir veiklos profilio įmones. Viena jų suranda papildomų resursų ir automatizuoja procesus, o kita – laukia. Per porą veiklos metų pirmojoje įmonėje darbo efektyvumas gali išaugti apie 40 proc., nes sumažėja veiklos kaštai, stabilizuojami veiklos procesai ir gaunama papildoma nauda. Antroji, sprendimą atidėjusi įmonė neišvengiamai praras konkurencingumą rinkoje ir anksčiau ar vėliau vis tiek turės investuoti į robotizaciją.

Žinoma, vien tik roboto įsigijimas pats savaime negarantuoja verslo sėkmės, nes kalbame ne tik apie tikslines funkcijas atliekančią technologiją, o visą sistemą, skirtą konkrečios įmonės poreikiams. Netinkamai parinkta, nepatogi naudotis, neatitinkanti saugos ir kokybės reikalavimų sistema gali tapti kliuviniu, o ne pagalbininku.

Čia norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad robotų diegimo pramonėje tikslas nėra pakeisti žmones –būtent jie tampa svarbiausiu pozityvių rezultatų garantu robotus diegiančiose įmonėse. Diegiant robotikos sistemas gamyklose ne tik keičiasi gamybos procesai, bet ir sprendimų priėmimas, neišvengiamai atsiranda tam tikrų naujovių, tad investicija į darbuotojų kvalifikaciją ir tikslines šios srities ekspertų konsultacijas tampa vienu esminių sėkmės komponentų.

Robotinės sistemos padidina veiklos pajėgumus

Tos Lietuvos įmonės, kurios sėkmingai „įdarbino“ robotus, šiandien turi galimybę siūlyti konkurencingą produkciją ir paslaugas, nes tikslingas automatizuotų sistemų panaudojimas atveria neribotas galimybes gamybos efektyvumo didinimui.

Robotizacijos naudą pajutusios įmonės veiklos nestabdo ir karantino metu. Jos ieško būdų, kaip dar labiau automatizuoti procesus, ir ketina tęsti iki pandemijos suplanuotus projektus: robotizuoti gaminių surinkimo linijas, įdiegti naujų prekių gaminimo technologijas ir taip didinti ar besikeičiant situacijai operatyviai adaptuoti gamybos pajėgumus.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, visame pasaulyje įrengtų robotų skaičius kasmet auga po maždaug 20 proc. Skaičiuojama, kad robotizacijai pasiekus 30 proc. augimą, 2030 metais pasaulio BVP pakiltų 5,3 proc. – beveik 5 trilijonais dolerių. 

Deja, bet Lietuvoje 10 tūkst. darbuotojų tenka vos penki robotai, kai į modernias technologijas aktyviai investuojančioje Vokietijoje robotų skaičius siekia 332. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Europoje pagal robotų skaičių pirmauja Ispanija (11 proc.), Danija ir Suomija (10 proc.) bei Italija (9 proc.). Lietuvoje kaip ir Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje robotus naudoja tik 3 proc. įmonių – esame vieni paskutinių ES skalėje.

Laiku padarytos investicijos į modernesnes technologijas ne tik padeda sėkmingai išlaikyti turimą rinkos dalį, bet ir efektyviai kontroliuoti gamybos ir paslaugų teikimo procesus, turimais ištekliais įgyvendinti daugiau ir skirtingesnių projektų, o tai reiškia ir galimus mažesnius nuostolius įvairių krizių akivaizdoje. Įmonės, kurios ryžtasi robotizacijos įkvėptiems pokyčiams, pasiekia pozityvių rezultatų: procesų optimizavimas pasitelkiant modernias technologijas leidžia padidinti veiklos pajėgumus 30-40 proc.

Ar tikrai robotai pernelyg brangūs? Į šį klausimą leisiu sau atsakyti klausimu: o kiek sumokėti esame pasiryžę šiandien, kad užsitikrintumėme perspektyvų savo verslo rytojų?