„Kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys“, – tokia nuostata įtvirtinta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (VTEKĮ), reglamentuojančiame šios komisijos veiklą. Tačiau praktikoje būta atvejų, kai, Seimui nepaskyrus VTEK pirmininko, laikinai šias pareigas keli VTEK nariai ėjo ir vienerius, ir daugiau nei dvejus metus. Šiuo metu VTEK taip pat neturi nuolatinio pirmininko, jo pareigas laikinai eina prof. dr. Saulius Katuoka – vyriausias pagal amžių VTEK narys. Ar ši įstatyme įtvirtinta nuostata diskriminacinė? O gal ji prieštarauja kitiems teisės aktams? Susitikę neformalioje diskusijoje nuomonėmis šia tema keitėsi teisininkų bendruomenės atstovai – buvusi VTEK narė ir Konstitucinio Teismo teisėja prof. dr. Toma Birmontienė, Vilniaus universiteto dėstytojas ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Šileikis, advokatas doc. dr. Laurynas Biekša ir VTEK nariai prof. dr. S. Katuoka, dr. Virginijus Kanapinskas, Dalia Paulauskaitė, dr. Antanas Šenavičius.
Diskusijos temą pristatęs prof. dr. S.Katuoka, be kita ko, priminė, kad Seimui šiuo metu yra pateiktas siūlymas keisti minėtąją VTEKĮ nuostatą.
Prof. dr. T. Birmontienė teigė, jog amžiaus kriterijus tokioje situacijoje kelia abejonių. „Man pačiai neteko susidurti su tokio pavadavimo institutu VTEK: kai pirmojoje šios komisijos sudėtyje ėjau narės pareigas, pirmininkas buvo profesorius Vytautas Andriulis, kuris dirbo šį darbą iki savo kadencijos pabaigos. Tuo metu apie pavadavimą – išskyrus trumpalaikes pirmininko atostogas – net negalvojome, bet jei būtų galiojęs dabartinis teisinis reguliavimas, tai turbūt šias pareigas būtų reikėję eiti tuo metu vyriausiam pagal amžių VTEK nariui poetui Justinui Marcinkevičiui.
Man kyla abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo – amžiaus kriterijus tokioje situacijoje negali turėti lemiamos įtakos. Žinoma, kai kuriais atvejais asmens amžius yra tam tikras svarbus kriterijus – kai siekiama Seimo nario ar šalies prezidento pareigų (tai nustatyta ir Konstitucijos nuostatose). Tačiau VTEKĮ atveju, vyriausias pagal amžių narys, jei nėra VTEK pirmininko, turėtų eiti jo pareigas. VTEK pirmininko įgaliojimai yra labai svarūs, susiję ne tik su klausimų sprendimu, kurie numatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, bet ir faktu, kad tai yra biudžetinės įstaigos vadovas, prisiimantis visą finansinių klausimų naštą. Pagal įstatymo nuostatas, jis atstovauja VTEK valstybės institucijose, net teismuose ir kt. VTEK nariais yra skiriami ne tik skirtingo amžiaus, bet ir skirtingos profesinės patirties asmenys. Manyčiau, kad tokiu atveju asmuo turėtų pirmininko pareigas eiti ne dėl savo amžiaus, bet dėl tam tikrų gebėjimų ir patirties, taip pat, be abejo, duoti tam sutikimą.
Nematau svaraus argumento, kodėl amžius turėtų būti lemiamas kriterijus, sukuriant papildomą naštą asmeniui, kuris to darbo nesiekė. Asmuo taip pat susidurtų ir su pareiga atsisakyti kitų darbų, kuriuos jam leidžiama dirbti pagal įstatymą. Taigi dėl amžiaus jis įgytų tam tikrų papildomų pareigų, kurių jo jaunesni kolegos – gal net turintys didesnę tokio darbo patirtį – neturėtų. VTEK pirmininko pavadavimas, manau, turėtų būti sprendžiamas bendru VTEK sutarimu“, – teigė profesorė.
Dr. V. Kanapinskas patikslino, kad VTEK pirmininkas gali dirbti tik mokslinį, pedagoginį darbą, o VTEK narys gali dirbti bet kokį darbą, kuris jam nekelia interesų konflikto.
Prof. dr. E. Šileikis teigė, jog ši diskusija galbūt leis prisidėti sprendžiant šiuo atveju kylančias ir teorines, ir praktines problemas. „Pradėsiu nuo to, jog Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymų lygyje ieškodamas vidinės darnos, įžvelgiu tai, kas galbūt teisės moksliniuose tyrinėjimuose nebuvo pastebėta iki šiol – kompleksinį kolegialios institucijos nesančio vadovo laikino pavadavimo ir laikino pareigų ėjimo institutą. Nors pagal Konstituciją teisėjų statuso negalima tapatinti su valstybės tarnautojų ar kitų pareigūnų statusu, kalbėdamas įterpsiu tai, kas įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymuose: Teismų įstatyme, Konstitucinio Teismo įstatyme, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatyme, VTEKĮ ir Seimo statute.
Pastarajame institute matau, be kita ko, parlamentinės tradicijos nuoseklumą, kai iš pirmųjų Lietuvos parlamento teisės šaltinių – statutų – buvo pasiskolinta idėja, kad pirmam naujai išrinkto Seimo posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių Seimo narys tol, kol nėra išrinktas Seimo pirmininkas. Tai yra tradicija, nuoseklumas. Seimas, matyt, radęs panašių normų ir kitų valstybių parlamentinėje tradicijoje, neatsitiktinai „sugalvojo“ šią taisyklę. Šiuo atveju tai yra ir pagarbos amžiui aspektas, iš tradicijų perimtas principas: tas vyriausias Seimo narys galbūt nėra prieš tai buvęs ankstesnio parlamento nariu, bet turi gyvenimišką patyrimą, kuriuo gali vadovautis, kol bus išrinktas nuolatinis pirmininkas. Tačiau tai, regis, vienintelis laikino vadovavimo (pirmininkavimo) atvejis įstatymų lygmenyje, kai Seimo teisėkūra yra išbaigta: egzistuoja įvairios situacijos, kai vyriausias pagal amžių Seimo narys dėl objektyvių priežasčių gali negalėti eiti pareigų, tuomet pareigas eina kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Keista – tai, ką randu Seimo statute, nerandu kituose mano minėtuose teisės aktuose. Seimo statutas yra specifinis teisės aktas, tačiau, įžvelgiant teisinio reguliavimo trūkumus, reikia pasakyti, kad, jei toks reguliavimas būtų ir VTEKĮ, jis būtų prasmingas ir racionalus. Ar VTEK gali plačiau interpretuoti jai skirtą įstatymą, negu jis yra suformuluotas? Regis, nėra pasakyta, kad negali. VRK neabejotinai negali (jos taikomų rinkimų ir referendumo įstatymų lygmenyje), nes tai aiškiai nurodyta jai skirtame įstatyme, o VTEKĮ atveju tai, regis, nenurodyta. Tačiau jei Seimas įvairiuose įstatymuose apskritai įtvirtino minėtąjį institutą, tai jam kyla pareiga sustyguoti ir šiam institutui priskirtiną reglamentavimą.
Žinoma, įstatymų leidėjas šiuo atveju siekė kilnių tikslų: siekta išvengti savivalės, kai institucijos vadovas savo nuožiūra gali paskirti (pasirinkti) laikinu vadovu – „įpėdiniu“ – bet ką, kai neaiškūs kriterijai. Šiuo atveju lyginti VTEK atvejo su teismais negalima, bet verta dėmesio tai, kad Seimas 2015 m. pakeitė Konstitucinio Teismo įstatymą: pavaduojantis (laikinai pirmininko pareigas einantis) asmuo, kuriuo gali būti ir jauniausias teisėjas, turi būti ne mažiau kaip trejus metus ėjęs Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas.
Be to norėčiau pabrėžti, kad jei asmuo atsisako eiti pirmininko pareigas dėl asmeninių priežasčių, nesant politinio spaudimo, tai negalima sakyti, kad visa iki tol VTEK vykdyta veikla, visi VTEK sprendimai yra neva neteisėti, nes buvo neteisėtas laikinas pareigų ėjimas. Tai prieštarauja protingumo ir proporcingumo principui“, – teigė prof. dr. E.Šileikis.
VTEK narė D. Paulauskaitė priminė, kad laikinas VTEK pirmininko pavadavimas kartais užtrunka net iki dvejų metų ir ilgiau.
Prof. dr. E. Šileikis pabrėžė, kad tokiame kontekste krenta „politinės atsakomybės šešėlis“ tam subjektui, kuris neatliko veiksmų (pareigų), kad būtų paskirtas nuolatinis vadovas. „Šiuo atveju reikėtų klausti, ar Seimas atliko visus veiksmus, kad būtų toks pareigų ėjimas, kuris numatytas teisės aktuose kaip nelaikinas“, – sakė profesorius.
Doc. dr. L. Biekša į situaciją pažvelgė remdamasis tarptautinės žmogaus teisių apsaugos standartais. „Šiuo atveju aktuali Europos Žmogaus teisių teismo praktika dėl prievartinio darbo, o taip pat Europos socialinės chartijos nuostatos, kalbančios apie laisvai pasirenkamą darbą, be to svarbus ir nediskriminacinis aspektas.
Kalbant apie prievartinį darbą, pirmas klausimas būtų, kiek įtakos pagrindinei profesinei asmens veiklai daro papildomos, be jo sutikimo jam suteikiamos pareigos. Pavyzdžiui, jei medikams reikia suteikti kam nors skubiąją pagalbą ypatingoje situacijoje, tokiais atvejais teismo bylose pasisakoma, kad, jei tai trunka vieną ar dvi dienas, iš esmės tai neturi didelės įtakos pagrindinei jų veiklai ir galimybei užsidirbti pagal laisvai pasirinktą darbą, todėl tai nelaikoma prievartiniu darbu. VTEK atveju, jei kalbame apie dviejų metų pavadavimą su tokiomis pirmininko funkcijomis, kokios nurodytos VTEKĮ, kyla klausimas, ar teismas laikytųsi tokios pat nuomonės. Šiuo atveju laikinas pavadavimas darytų nemenką įtaką kitoms asmens profesinėms galimybėms.
Europos socialinių teisių komitetas, analizuodamas, yra ar nėra diskriminacija dėl amžiaus, kelia pagrindinius klausimus – ar asmenys palyginamoje, ar nepalyginamoje padėtyje, ar yra dalykinis protingumo kriterijus. Suprantu, kad vienkartinis pirmininkavimas Seimo posėdžiui yra simbolinė pagarba, bet, kai asmeniui suteikiamos privalomos funkcijos dvejiems metams, aš nelaikyčiau amžiaus kriterijaus protingu – tai turėtų sietis su asmens dalykine kvalifikacija.
Įvertinęs situaciją, manyčiau, kad tikrai yra pagrindo teigti, jog amžiaus kriterijus VTEKĮ atveju turi ir prievartinio darbo, ir diskriminacijos elementų. Manau, kad tokia įstatymo norma prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Šią VTEKĮ nuostatą reikėtų koreguoti, įterpiant, kad reikia ir asmens sutikimo eiti VTEK pirmininko pareigas iki kol bus paskirtas VTEK nuolatinis pirmininkas“, – sakė doc. dr. L. Biekša.
Prof. dr. S. Katuoka atkreipė dėmesį, kad VTEKĮ 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suponuoja laikiną situaciją. „Išvardijamos aplinkybės, kai VTEK pirmininkas laikinai negali eiti pareigų: „dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais“. Vadinasi, negali būti pavadavimo, trunkančio mėnesius ar metus. Kita vertus, ką daryti, jei Seimas tą laikiną situaciją iškreipia? Pavyzdžiui, VTEK narys laikinai ėjo pirmininko pareigas metus laiko, savo darbu įrodė, kad yra subrendęs šioms pareigoms, objektyvūs rodikliai parodė jo darbo kokybę, tačiau balsavimo Seime metu jis nebuvo patvirtintas nuolatiniu VTEK pirmininku“, – sakė VTEK narys.
Prof. dr. T. Birmontienė atkreipė dėmesį, kad XXI amžiuje išskirti asmens amžiaus kriterijų, kaip lemiantį tam tikras papildomas – darbines – pareigas, yra neteisinga. „Girdėjau įvairių spekuliacijų, kad neva, jei VTEK narys nenori būti VTEK pirmininku, jam reikėtų atsistatydinti iš VTEK. Tai yra primityvi spekuliacija, kadangi asmuo VTEK nariu pirmiausia skiriamas ne administruoti, bet spręsti su viešųjų ir privačių interesų derinimu susijusius klausimus. Manau, šios VTEKĮ normos negalima aiškinti taip, kad, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių nesutinka eiti pirmininko pareigų, tai virsta imperatyvu ir galima nesiskaityti su asmens nuomone“, – sakė profesorė.
Prof. dr. E. Šileikis: „Manau, nesant VTEK pirmininko, jį pavaduoti turėtų ilgiausiai VTEK nario pareigas einantis asmuo, didžiausią darbo patirtį VTEK turintis narys. Jeigu įstatymo leidėjas įteisino tokią kolegialią instituciją, kad tik pirmininkas išsiskiria pagal darbo apmokėjimą ir kitas funkcijas, tai pereiti į pirmininkavimą reiškia pereiti į kitą darbinės veiklos lygį. Amžius nėra profesionalumo kriterijus, o čia reikia būtent to“.
VTEK narys dr. V. Kanapinskas priminė, kad klausimą dėl laikinojo pirmininko, kuris nėra vyriausias pagal amžių, teisėtumo yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. „Kol kas tai yra pirmos instancijos teismo sprendimai, tačiau vienu atveju buvo nuspręsta, kad VTEK sprendimo teisėtumui jokios reikšmės neturi, ar jauniausias, ar vyriausias narys vadovauja VTEK – kaip kolegialios institucijos – posėdžiui arba pasirašo sprendimą. Kitu atveju pasisakyta dėl VTEK pirmininko – kaip institucijos vadovo – įsakymo panaikinimo. Teismas palaikė poziciją, jog tai, kad VTEK pirmininkas gali būti skiriamas tik iš VTEK narių, savaime dar nereiškia, kad kiekvienas, ar bet kuris iš esamų VTEK narių – net ir nedavęs tam savo asmeniško sutikimo, nebūdamas paskirtas – besąlygiškai privalėtų neribotą laiką vykdyti visas laikinojo VTEK vadovo funkcijas ir tai daryti, atsižvelgiant vien tik į amžiaus kriterijų. Norėčiau paminėti, kad teismas yra taip pat akcentavęs, jog VTEK pirmininko skyrimas nėra VTEK atsakomybės klausimas – tai yra Seimo atsakomybės klausimas“, – sakė VTEK narys.
VTEK informacija