Pakalbėkim apie išsimokslinimą. Išsimokslinimas laikomas kaip savaime teigiamas dalykas, o išsimokslinimo lygio kėlimas – vos ne panacėja nuo visų problemų. Bet aš taip nemanau. Druska irgi būtinas dalykas, kol jo nepadaugini barščiuose. Galvojate, kad Lietuvą sukūrė labai mokyti žmonės? Labai klystate – 20 amžiaus pradžioje nepriklausomybę iškovojo ir valstybę sukūrė tie, kurie dabar laikomi tamsa – iš stubų, bakūžių, numų ir trobikių, iš pelkių, miškų ir laukų. Nemokyti, kuriuos laikė mužikais ir beviltiškai, kurių nei rusiškai, nei lenkiškai, nei vokiškai kalbėti išmokyti nepavyko.
Kaip ir su visais dalykais, reikia turėti saiką. Negalima persimokyti ir permokyti. Dabartinis laikas, kai vien švietimas, projektai, edukacijos, kvalifikacijos pagimdė kartą, kuri tamsesnė už pačius tamsiausius baudžiauninkus. Jie nebeatsirenka, kas yra gera, o kas bloga, tai, kas juoda, vadina baltu, o, kas balta, tą niekina, nebeturi imuniteto manipuliacijoms ir savigarbos. Jau nekalbu apie tai, kad jie nebesupranta tokio elementaraus dalyko, kas yra šeima, ką žinojo net rašyti nemokėję, bet jie nebežino ir to, kad yra lietuviai. Kelionėje užsienyje stebėjau, kaip nušvito jaunuolių veidai, pamatę Ukrainos vėliavą Europoje – tu matei? Jie pasiryžę būti bet kuo – anglais, ukrainiečiais ar vokiečiais, tik ne lietuviais, nes tai neperspektyvu. Visokių vėliavų kėlimas nėra atsitiktinumas.
Per didelis edukavimas privedė prie tokios apgailėtinos padėties, kad jie vadovaujasi gaujos mentalitetu ir telaukia, kas bus parašyta jų autoritetų ir komandos, ką dar užpulti ar kaip ką vertinti ir kaip į ką žiūrėti. Todėl, mano subjektyvia nuomone, susidūrę su adekvačiu, bet daug edukacijų įveikusiu žmogumi, nukelkite kepurę, nes jo psichika ir moralė ypatingai atspari ir mokslas jam nepakenkė.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: https://nyksciai.lt/