Žurnalistų bendruomenė mano, kad prezidentė turėtų vetuoti Seimo priimtas Civilinio kodekso (CK) pataisas, jau sukėlusias audrą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Dabar galiojančios CK normos leidžia nukentėjusiems dėl paviešintos klaidingos informacijos asmenims ginti savo garbę ir orumą teisme ir reikalauti žalos atlyginimo, bet kartu numato išlygą, taikomą tik viešiems asmenims.
Tai esminė žiniasklaidos ir politikų santykius reguliuojanti sąlyga. Mat žurnalistas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės už paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias, jei jis elgėsi sąžiningai, siekdamas visuomenę supažindinti su viešo asmens veikla.
Pats žurnalistas turi įrodyti, jog jis veikė sąžiningai, kitaip sakant, nežinodamas, kad jo paskelbti duomenys neatitinka tikrovės.
Tokiu atveju pripažįstama klaida, dėl to atsiprašoma, bet viešas asmuo negali kreiptis į teismą reikalaudamas dar ir finansiškai atlyginti esą patirtą žalą.
Iki šiol vyravo nuomonė, kad toks teisinis reguliavimas išlaiko tinkamą pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją apie viešą asmenį ir jo teisės ginti savo garbę ir orumą, juo labiau kad išlikusi ir galimybė visiems asmenims reikalauti kaltininko baudžiamosios atsakomybės, kai jau įžvelgiamas šmeižtas.
Teismai taip pat jau ne kartą yra išaiškinę, kad viešas asmuo negali naudotis tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip ir privatus, o kritika, kad ir kokia griežta būtų, jo atžvilgiu leistina.
Ką šiuo požiūriu pakeitė Seimas? Įsriegė nuostatą, kad išimtis viešiems asmenims netaikoma, jei dėl klaidingos informacijos nukenčia jų garbė ir orumas. Vadinasi, ir politikai galės kreiptis į teismą reikalaudami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jei manys, kad yra įžeisti.
Jau ne tiktai žurnalistai ėmė skambinti pavojaus varpais regėdami didžiulį pavojų Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei.
To pavojaus požymių įžvelgė ir prezidentė D.Grybauskaitė.
Žodžio laisvę vertinantys teisininkai irgi pripažįsta, kad jei ištrinti skirtumai tarp privataus ir viešo asmens kritikos, kyla grėsmė, jog paskelbus politiką kritikuojantį straipsnį, jeigu bent dalis faktų nepasitvirtins, jis galės reikalauti didžiulių sumų, nes neva patyrė žalą.
Žiniasklaidai labai pavojinga jau pati galimybė viešam asmeniui bylinėtis su žurnalistais dėl žalos atlyginimo įžvelgus garbės ir orumo pažeidimą.
Viena vertus, politikai gali piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą ir tai neabejotinai darys, kai esą įsižeis dėl aštresnės kritikos.
Kita vertus, virš žurnalistų galvos kybos savotiškas Damoklo kardas ir jie gali imtis vidaus cenzūros – dėl šventos ramybės geriau patylės tais atvejais, kai grės sulaukti ieškinio dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Neabejotina, kad tai susiaurintų kritikos ribas, trukdytų paskelbti net visuomenei labai svarbią informaciją, jei jos šaltinių negalima viešinti arba įsitikinti visišku patikimumu.
Negi visuomenė nusipelnė tokios baugščios žiniasklaidos?
Beje, pavasarį Seimas buvo priėmęs Baudžiamojo kodekso pataisą, draudžiančią viešinti bet kokią informaciją apie teisiamus nepilnamečius.
Žiniasklaida negalėtų rašyti net apie žiauriausius jų nusikaltimus. Bet, prezidentei pataisą vetavus, absurdiškos normos atsisakyta.
Dabar D.Grybauskaitė irgi gali sustabdyti žodžio laisvei pavojingą teisės normą. Šią kodekso pataisą dar ankstesnės kadencijos Seimui pateikė konservatorius S.Šedbaras.
Šis patyręs teisininkas turėjo puikiai suprasti tokios teisės normos pasekmes žiniasklaidai, todėl neįtikinamai skamba kitų dešiniųjų aiškinimai, kad juos suklaidino valdantieji.
Aišku, pataisas pristatęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas taip pat privalėjo paaiškinti, ką jos keičia, bet turbūt neatsitiktinai pasistengė, kad įstatymas, kaip sviestu patepus, beveik vienbalsiai būtų palaimintas.
Konservatorius M.Adomėnas pasiskubino siūlyti Seimui atšaukti priimtas pataisas. Tačiau šis žingsnis greičiau priminė viešųjų ryšių žaidimus nei realias pastangas atitaisyti klaidą.
Suprantama, šių kodekso pataisų likimą lėmė valdantieji. Jie gali teisintis, kad nerengė dar vienu apynasriu žurnalistams gresiančių pataisų, bet, matyt, jų priėmimą laiko itin svarbiu, jei tai tapo vienu pirmųjų Seimo darbų. Ar tai nėra „valstiečių“ atsakymas jų nešlovinančiai žiniasklaidai?
Krinta į akis ir prieštaringas „valstiečių“ veikėjų požiūris.
Antai premjeras S.Skvernelis pareiškė neįžvelgiantis jokio pavojaus žodžio laisvei, bet pripažino, kad jei teisininkai skirtingai aiškina pataisų pasekmes, vadinasi, įstatymas nėra tobulas, jį reikia tikslinti.
Tuo metu Seimo pirmininkas V.Pranckietis žadėjo dar tartis su teisininkais, tačiau netrukus apsisprendė pataisų likimą perduoti į prezidentės rankas.
Ko gero, tam įtakos turėjo „valstiečių“ lyderio R.Karbauskio pareiškimas, kad jam dėl įstatymo nekyla jokių abejonių.
Dabar prezidentei teks rinktis – patvirtinti jos pačios išsakytas abejones, kad pataisos kelia pavojų žodžio laisvei ir jas vetuoti, ar įspirti žiniasklaidai.
V.Ščiavinsko nuotr.
Šaltinis: www.lrytas.lt