„Daugeliui žmonių šiais laikais kyla klausimas: kas ir kada atsakys už tyčinį visų Lietuvos žmonių nuskurdinimą?“, – tokiu klausimu savo laišką pradeda skaitytojas Vilius Bartkevičius.
Pasak jo, visi tikriausiai prisimena, kaip tuometis premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, jog jei neįves euro, atsistatydins. Paskui buvo viešai žadama, kad niekas nebrangs, viskas bus kaip „prie lito“.
„Atsimename ir tai, kaip meniu restoranuose arba prekybos centrų kainose buvo skaičiai „po kablelio“. Esą taip valdžia rūpinosi, kad niekas nebrangtų. Ir tų kainų tikrumą tikrino tada net tie, kuriems pagal pareigas nepriklausė tai daryti. Pavyzdžiui, vadinamosios sanepideminės darbuotojai“, – atsiminimais toliau dalijosi Vilius.
Skaitytojo teigimu, paskui visi viską pamiršo ir stojo ekonominė demokratija – kainos ėmė begėdiškai kilti kiekvieną dieną. Išsipildė liūdniausia prognozė (iš kurios pradžioje tik juokėmės), kad tai, kas buvo litais, liks eurais.
Tačiau, kaip sakoma, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Ši prognozė beveik išsipildė, ir žmonės vėl tapo ubagais, nors „prie lito“ jau buvo spėję šiek tiek prasigyventi.
Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/uz-euro-ivedima-i-kalejima-853381
