Antrojoje straipsnio dalyje jau aptarėme Lietuvos kelių būklę nuo pirmojo pasaulio karo iki sovietinės okupacijos pabaigos. Sužinojome, kad sovietmečiu buvo nutiesti pagrindiniai šalies keliai ir atstatyta per Antrąjį pasaulinį karą sugriauta šalies infrastruktūra. Na, o apie iššūkius, kilusius po Nepriklausomybės atkūrimo, kviečiame skaityti trečiojoje ir paskutinėje straipsnių rinkinio dalyje.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvo atkurta ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Šalies kelius prižiūrėjo gamybinis susivienijimas „Keliai“ ir tuo metu egzistavusi bendrovė „Lietuvos keliai“. Tačiau gana greitai buvo pastebėta, kad „Lietuvos kelius“ priėmė dvi įmones, kurios kyla dėl didelių sumaiščių. Todėl 1991 m. kovo 1 d. abi minėtos organizacijos buvo panaikintos ir sudarytos vieno kelių valdymo centro – „Lietuvos automobilių kelių direkcija“.
Kelių direkcijai buvo pavesta tvarkyti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą, transporto statinius, vykdyti visų kelių plėtrą, tiesimo, taisymo ir priežiūros, eismo saugumo ir infrastruktūros darbų politiką. 1991 m. „Lietuvos bendro naudojimo automobilių kelių tinklo ilgis“ buvo 20 898 km, iš kurio valstybinių kelių – 2 302 km, respublikinių – 6 812 km, vietinių – 11 784 km. Kelių su cementbetoninu, asfaltbetoninu ir juodąja danga buvo 10 210 km (48,9 proc.).
„Pirmaisiais Nepriklausomybės metais“ Lietuvos kelių žiūrėjimui ir remontams buvo labai didelė lėšų. Kontrastingas šalies klimatas labai kenkė keliams, juos ardė, o automobilių keliuose kasmet daugėjo. Todėl keliai be planinių remonto ir nuolatinės priežiūros iro.
1992 m. Lietuvoje įtvirtinta nauja kelių klasifikacija. Prieš tai buvę valstybinės reikšmės keliai tapo magistraliniais, respublikinės reikšmės tapo krašto keliais, o vietinės reikšmės bendro naudojimo keliai tapo rajoniniais keliais. Tokia klasifikacija naudoja iki šių dienų.
1995 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo priėmė Lietuvos Respublikos Kelių fondo įstatymą, kuris įsigijo nuo 1996 m. sausio 1 d. Šis fondo laikinas išgelbėjo šalies kelius nuo suirimų, tačiau stabilus finansavimas truko neilgai, nes po kelių metų šalies paniro į ekonominę krizę ir finansavimą buvo nutrauktas. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki dabartinės šalies kelių finansavimo Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, o dalis vykdytų projektų 2007–2013 m. buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis.
Valstybinės reikšmės keliamųjų taisyti ir prižiūrėti buvo sukurta vienuolika įmonių – kiekvienam regionui po atskirą ir vieną VĮ „Automagistralė“ šalies magistralinių kelių priėmimo, kuris linijinių principų dirbo A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda bei A2 Vilnius – Panevėžio keliuose.
2017 m. lapkričio mėn., sujungtos vizos regionų kelių priežiūros įmonėse ir VĮ „Automagistralę“, buvo įkurtos AB „Kelių priežiūra“, kurios iki šiol buvo pagal Kelių direkcijos priėmimo valstybinės reikšmės kelius.
Taigi, nuo „Kelių direkcijos pirmtakės“, 1918 m. Gruodžio 6 d. Sukurtos „Plentų“, „Kelių kelių ir uostų valdybos“, „Kelių būklės ir situacijos vietos keitimo daugelyje kartų“. Šalis patyrė du pasaulinius karus, išgyveno vokiečių bei rusų okupacijas. „Lietuvos keliai“, „tiltai“, „viadukai“ buvo nekartą sugriauti ir vėl atstatyti, tačiau po visų negatyvių 2020 m. Rugsėjo 1 d. Tapatybės valstybės narės turėjo savo automobilių planus ir vizijas – organizuotų valstybinių reikšmių kelių atkūrimą, prieigą ir plėtrą.
Valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
Misija – kurti ir užtikrinti visuomenės saugumą, patogumą, draugišką aplinką, išmanų susisiekimą Lietuvos keliais.
„Vizija“ – „Kelių direkcija“ – kelių priežiūros ir plėtros kompetencijų centras, valdantis valstybinės reikšmės kelias, ir partneris kitiems kelių infrastruktūros valdytojams.
Įgyvendindama savo misiją, Kelių direkcija savo veikloje vadovaujasi šiomis vertybėmis:
• atsakomybė;
• orientacija į kokybę;
• orientacija į naujoves;
• organizacinis pilietiškumas.
Informacija apie tai, kokia knyga „ Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją “ . Knygos sudarytojai: dr. Gražvydas Mykolas Paliulis ir Donaldas Andziulis.