Urėdų Lietuvos herojai nepaliauja stebinti. Vietoj to, kad dirbtų ir uždirbtų valstybei pinigus jie kuria skandalus, kurie drebina Lietuvą. Užteks! Atėjo metas galutinai atsisveikinti su šiais ponais, kad valstybiniai miškai pagaliau teiktų realią ekonominę naudą ir būtų uždaryta lesyklėlė, išlaikoma valstybės pinigais.
42. Gerai įsidėmėkite šį skaičių. Būtent tiek urėdijų ir jų urėdų Lietuvoje įtvirtinta Miškų įstatymu. Urėdų išlaikymas – brangus malonumas. Kaip tik todėl atėjo metas Seimui ir Aplinkos ministerijai padirbėti iš peties. Kuo skubiau būtina pakeisti šį įstatymą ir reformuoti valstybinių miškų sistemą. Urėdų skaičius turėtų būti gerokai mažesnis.
Tai išgirdę urėdai ir jų draugai ims rėkti: štai taip bandoma sugriauti puikiai prižiūrimus Lietuvos miškus ir paruošti dirvą jų privatizacijai. MELAS! Noriu pabrėžti, kad mažinti reikia ne miškininkų, bet urėdų ir juos aptarnaujančių gizelių skaičių. O profesionalūs miškininkai kaip dirbo Lietuvos miškuose, taip ir toliau dirbs svarbų ir labai reikalingą darbą. Kai kelis kartus sumažės urėdų ir aplink juos šokinėjančių biurokratų, atsiras galimybių didinti atlyginimus eiliniams miškininkams, ant kurių ir laikosi valstybiniai miškai.
Mano manymu, Lietuvoje neturėtų būti daugiau nei dešimt urėdijų. Toks skaičius leistų ne tik sutaupyti sumažinus miškų valdymo kaštus, bet ir padėtų racionaliau išnaudoti turimą turtą. Miško technika tokiu atveju būtų naudojama žymiai racionaliau.
Tačiau už viską svarbiau – reforma padėtų įveikti miškų sistemoje klestinčius korupcijos židinius. Jų Lietuvoje – daugiau nei norėtųsi. Tačiau baisiausia, kad įtarimų šešėlio neišvengia ne tik pavienės urėdijos, bet ir pati Generalinė miškų urėdija, kuriai pavaldžios visos Lietuvos urėdijos ir 42 jų ponai.
Praėjusiais metais Lietuvą sudrebino žinia, kad generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio pavaduotojas Gintaras Visalga policijos pareigūnams galimai pasiūlė dvidešimties eurų kyšį už tai, kad važiuodamas automobiliu kalbėjo telefonu. Principingi pareigūnai ne tik, kad nepaėmė purvinų pinigų, bet ir paviešino šį faktą visuomenei. Žiniasklaidai nepraleidus šio fakto pro ausis ir tuometinei Aplinkos ministerijos vadovybei pareikalavus vargais negalais generalinio urėdo pavaduotojas iš pareigų pasitraukė.
Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tiesiai šviesiai pasakė, kad kol jis dirbs ministru, G. Visalga valstybinių miškų sistemoje nedirbs. Bet… Nutiko priešingai. Einant K. Trečioko kadencijai į pabaigą DELFI žurnalistai pastebėjo, kad G. Visalga jau dirba Alytaus miškų urėdijos vyriausiuoju inžinieriumi. Neregėto cinizmo akibrokštas!
Tačiau baisiausia, kad tai nėra vienintelis G. Visalgos suklupimas. Jis ir anksčiau yra turėjęs nemalonumų su policijos pareigūnais. 2013 metais policijos pareigūnams sustabdžius jo automobilį buvo nustatytas 1 promilės girtumas. 2008 metais jis sukėlė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos, kai pareigūnai jį sulaikė, jam buvo nustatytas 3,12 promilės girtumas. Tuomet pareigūnas atsipirko kelių tūkstančių litų bauda. Vis dėlto tokie artimi santykiai su policija G. Visalgos karjerai nesutrukdė.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/t-janonis-uzteks-zaisti-siems-ponams-laikas-pasakyti-gana.d?id=73402620