Netikėta rugsėjo 13 d. šiaurės Lietuvos vėtra.
Iš pažiūros ta diena neturėjo pasižymėti kuo nors ypatingu: buvo tikimasi lietaus, šiek tiek įprasto rudeninio vėjo gūsių, ypač pajūryje, bet irgi ne katastrofiškai stiprių. Bet maždaug nuo 15 val. visa pradėjo klostytis kiek neįprastai. Kaip tik tuo laiku Telšius pasiekė nuo jūros atslinkę truputį intensyvesni ir daugiau drėgmės pritvinkę debesys. Miestą nuplovė intensyvus lietus, bet stiprių vėjo gūsių nefiksuota. Viskas būtų, matyt, taip ir pasibaigę: debesys susilpnėtų ar sunyktų ir viskas.
Bet kartais reikalai Lietuvoje taip paprastai nepasibaigia. Panašiai buvo ir šįkart. Maždaug pusiaukelėje tarp Telšių ir Šiaulių debesų židinys pradėjo atlikinėti įdomesnius manevrus t. y. dalis šio židinio pradėjo suktis, susiformavo vadinamasis mezosūkurys arba mezociklonas – labai nedidelis žemesnio slėgio laukas ir kitos su juo susijusios lanko formos struktūros. Galbūt tai kažkas panašaus į paukščių kalbą, bet meteorologui nesunku suprasti, kad mūsų platumose panašūs dalykai gali dėtis nebent vasaros metu, kai egzistuoja didžiuliai temperatūros kontrastai ir kiti palankūs vėjo parametrai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Bet tai dar ne viskas. Susidarė tokios sąlygos, kad beveik minėto „sūkurio centre“ kilo smarkūs vėjo gūsiai ir tas „centras“ praslinko kaip tik per Šiaulių vidurį. Lūžo medžiai ir stambios jų šakos. Pagal padarytą žalą atrodo, kad vėjo gūsiai galėjo siekti iki 21-25 m/s Įdomu dar ir tai, jog nė viena aplink Šiaulius esanti meteorologijos stotis ar stotelė nefiksavo nieko daugiau nei 12 m/s ir tik Šiaulių meteorologijos stotis užfiksavo vėjo sustiprėjimus iki 22 m/s.
Bet vėtra nusiaubė ne tik Šiaulius. Minėtas sūkurio centras arba kitaip, vėjuočiausia dalis greitai nuslinko į rytus ir po valandos pasiekė bei apniokojo Pakruojo dvarą. Kaip ir Šiauliuose lūžo arba su šaknimis buvo raunami medžiai. Laimei abiejose vietose niekas nebuvo sužeistas, o tokia tikimybė buvo tikrai reali, kadangi stiprūs vėjai buvo visiškai netikėti.
Iš meteorologinės pusės žvelgiant tai yra viena iš tų situacijų, kurią būtų galima pavadinti sinoptiko košmaru. Tokie dariniai visiškai nepasiduoda prognozavimui, apie juos įspėti iš anksto praktiškai neįmanoma, užfiksuoti – labai sunku. Netgi numatyti palankias sąlygas nelengva. Kaip jau sakėme panašūs dalykai tikėtini vasaros metu kai būna tinkami srautai aukščiau atmosferoje ir susidaro dideli temperatūrų kontrastai. Nors šįsyk temperatūros nebuvo aukštos, vėjo parametrai buvo itin palankūs. Bėda ta, kad numatyti ar tomis palankiomis sąlygomis kas nors suformuos ar ne – beveik neišsprendžiamas uždavinys nei kompiuteriniams modeliams, nei žmogui. Juk esama šimtų atvejų, kai panašiomis sąlygomis nefiksuojama nieko įspūdingo.
Pasitaikė ir įvairiausių spekuliacijų, kad Šiaulius nusiaubė viesulas, visai kaip prieš 8 metus. Ne, tai nebuvo viesulas. Tačiau iš tikrųjų nėra didelio skirtumo ar vėjai pučia tiesiai 25 m/s greičiu, ar sukasi 25 m/s greičiu – tai vis tiek pavojinga. Ir ne, tai ne rudeninė stichija. Visi procesai rodo, kad šis atvejis turi labai daug vasarai būdingų bruožų.
Na štai. 2019 m. jau beveik liko tik istorija. Orai šiemet išties buvo labai saviti. Ir galime beveik garantuoti, jog ne ką mažiau įdomūs bus ir ateinantys 2020 m.
Šaltinis: Orai ir klimatas Lietuvoje