Provizoriaus padėjėjo Vlado Liaskausko vaistinė Šiluvoje. 1926 m. Autoriaus archyvo nuotr.
Liudvikas RULINSKAS
Šiluva yra nedidelis žemaičių miestelis Raseinių rajone, įsikūręs didžiųjų pelkių Šiluvos Tyrelio pietvakarių pakraštyje 19 kilometrų nuo Raseinių į šiaurę, šilais apaugusioje vietovėje, tarp nedidelių kalvelių, iš visų pusių apsuptų miškelių bei gojelių. Šilai, kurie čia priartėja nuo Lyduvėnų ir Tytuvėnų pusės, seniau buvo kur kas didesni, davė dabartinį miestelio vardą Šidlava, Šilava, o prigijo Šiluva.
Šimtmečių istorija
Manoma, kad pirmosios sodybos čia galėjo atsirasti dar prieš 1409 metus. Kaimelis išaugo XV amžiuje ir jame buvo dešimt sodybų. Tik vėliau minimas kaip miestelis.
Pirmoji parapijos bažnyčia čia buvo pastatyta 1457 metais. Ją pastatė Petras Gedgaudas-Goštautas, didikas, buvęs Vilniaus kaštelionas. Bažnyčia buvo pašvęsta Švč. Mergelės Marijos gimimo ir šventųjų Petro ir Baltramiejaus garbei. Kai ši bažnyčia vėliau sudegė, vienas iš Goštautų įpėdinių Jonas Zaviša 1500 metais pastatė kitą.
Šiluva nuo senų laikų garsėjo atlaidais Šilinėmis, kurios čia vyksta kiekvienais metais rugsėjo pradžioje. Atlaidai susiję su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu. Vieną kartą piemenėliai, ganydami bandą, lauke prie didelio akmens pamatė ponią palaidais plaukais, gražiais drabužiais, jauną, laikančią rankose mažą kūdikėlį ir graudžiai verkiančią. Vakare parginę gyvulius, vaikai papasakojo šį reginį namiškiams. Kitą dieną į tą vietą susirinko didelis būrys žmonių, staiga vėl pasirodė ant to akmens moteris, kurią matė piemenėliai. Ji ant rankų laikė mažą kūdikėlį ir gailiai verkė. Visi nustebo, sužiuro ir nutilo. Tada kalvinų pastorius paklausė: „Ko verki?“ Moteris atsakė: „Kitados šioje vietoje buvo gerbiamas mano mylimas sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Taip pasakiusi ji pranyko.
Visa tai aprašė Šiluvos kunigas M. Svakauskas. Tai įvyko 1608 metais. Šį pasakojimą patvirtino istoriniai dokumentai.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika pastatyta 1760–1775 metais, 1786 metais konsekruota nauja mūrinė.
1912 metais kunigas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino koplyčios kertinį akmenį. Tačiau tik 1924 m. rugsėjo 8 d. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia buvo iškilmingai pašventinta. Tai dabartinė koplyčia. Koplyčios viduje ant apreiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, apie jį maldininkai eina keliais.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė Popiežius Jonas Paulius II.
2003 metais Šiluvoje buvo pašventintas dvasinis centras ir pavadintas Šiluvos Popiežiaus Jono Pauliaus II namais.
2008 m. rugsėjo 6-15 d. iškilmingai buvo paminėtas Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus.
Dabartinė Šiluva atsinaujinusi. Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir Apsireiškimo koplyčią jungia didinga ir graži aikštė.
2008 metais aikštėje pastatytas paminklas Popiežiui Jonui Pauliui II. Šv. Tėvo apsilankymo Šiluvoje 15 metų proga, o prieš Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką pastatyta skulptūra Švč. Mergelei Marijai.
Istorinės žinios apie Šiluvos vaistinę
1822 m. rugsėjo 1 d. provizorius Rapailas Bambergas Šiauliuose įsteigė antrą vaistinę. 1834 metais Gubernijos gydymo valdybos ataskaitoje nurodyta, kad savo įrengimu abi vaistinės buvo tinkamos, tačiau R. Bambergo vaistinė neturėjo gyventojų pasitikėjimo ir todėl jos savininko buvo sunki finansinė būklė. Mauricijus Hryškinas rankraštyje „Istoriniai Šiaulių bruožai“ nurodo, kad provizorius R. Bambergas, negalėdamas atlaikyti Hekingo vaistinės konkurencijos, 1834 metais vaistinę pardavė vaistininkui Danieliui Šeperiui, kuris netrukus vaistinę perkėlė į Šiluvos miestelį Raseinių paviete.
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus duomenimis,1834 metais vaistinės Šiluvoje dar nebuvo. Vaistinės įsteigimo metais reikėtų laikyti 1835 metus, vaistinės steigėju laikomas provizorius Danielius Šeferis.
XX a. pradžioje, Šiluvos vyresniųjų gyventojų pasakojimais, miestelyje vienas savininkas, pavardė neprisimenama, turėjo parduotuvę pavadinimu „Aptiekarsekij magazin“, kurioje buvo galima nusipirkti vaistų nuo galvos, pilvo skausmo ir įvairių kasdienės paskirties prekių.
Vėliau, maždaug iki 1915 metų, Šiluvos vaistinėje dirbo vaistininkas Jonas Narbutas. Prasidėjus neramumams iš Šiluvos jis pasitraukė. Ir taip 1915–1920 metais Šiluvoje vaistinė buvo, bet niekas nedirbo.
1920 metais vaistininkas Vladas Liaskauskas iš Antano Negrockio nupirko žemės sklypą prie pat bažnyčios ir pastatė bei įrengė čia vaistinę. Vienoje namo pusėje gyveno Liaskauskų šeima, kitoje buvo vaistinė.
Vladas Liaskauskas gimė 1883 m. gruodžio 2 d. Raseinių valsčiuje, Godlaukio kaime. 1901-1905 metais mokėsi Palangos progimnazijoje. 1909–1912 metais mokėsi Nižne Čirkso vaistinėje, pas provizorių Bušmaną. 1912 metais Kazanės universitete išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminus ir gavo provizoriaus padėjėjo liudijimą, kuris leido jam užsiimti farmacijos praktika Lietuvoje. 1912 metais jis pradėjo dirbti Raseiniuose privačioje vaistinėje pas Edelį.
1914 m. lapkričio mėnesį jis pasitraukė iš Lietuvos. 1915 metais pradėjo dirbti vedėju Cholmsko gyvenvietėje, Kubanės srityje, kur dirbo iki 1918 m. liepos 14 d.
1920 metais nusipirko žemės sklypą ir galutinai įsikūrė Lietuvoje. V. Liaskauskas pradėjo dirbti vaistinėje 1926 metais.
1940 metais Vlado Liaskausko vaistinė buvo nacionalizuota. Karo metais vaistinė egzistavo, tačiau visaverčio darbo neatliko.
Vladas Liaskaukas mirė 1943 metais. Jo sūnus Vytautas Šiluvos vaistinei perdavė nuotraukų ir įvairių dokumentų. Vytautas Liaskaukas mirė 2001 metais.
Nauja vaistinė
1944 metais buvo įkurta nauja vaistinė. Vaistinei vadovauti buvo paskirta provizoriaus padėjėja Ona Pliuščiauskaitė-Mozaitienė. Ona Pliuščiauskaitė gimė 1912 metais Kelmės rajone Antaniškių kaime. Apie 1935 metus dirbo Alytaus vaistinėje pas Snastauską.
1945 metais vaistinė iš V. Liastausko namo buvo perkelta į Lyduvėnų gatvėje buvusį klebonijos pastatą. Vėliau Ona Masaitienė vaistinę perkėlė į savo namus Turgaus aikštėje. Tuo metu vaistinėje darbo sąlygos buvo labai blogos: vaistinės patalpos buvo gyvenamajame name, kuriame gyveno ir O. Masaitienės šeima. Tuo metu vaistinė priklausė Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno tarprajoninei kontorai, 1950 metais vaistinę perėmė Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių skyrius ir ji pavadinta 187-ąja Šiluvos vaistine.
1953 metais vaistinė persikėlė į kitas patalpas, bet irgi į gyvenamąjį namą. Tuo metu vaistinė vėl priklausė Kauno tarprajoninei kontorai.
1967 metais Ona Masaitienė išėjo į užtarnautą poilsį ir vaistinę perdavė provizoriaus padėjėjai Angelei Urbonavičiūtei, kur vedėja dirbo iki 1969 m. rugpjūčio 1 d. Tais pačiais metais vaistinės vedėja buvo paskirta provizoriaus padėjėja Dana Rimša-Gružienė.
Dana Gružienė gimė 1949 metais tremtyje, Rusijoje, Permės srityje. Tėvai buvo ištremti 1945 metais. Į Lietuvą su tėvais ji grįžo tik 1957 metais. 1969 metais baigė Kauno medicinos mokyklos Farmacijos skyrių ir įgijo provizoriaus padėjėjos specialybę. Tais pačiais metais buvo paskirta Šiluvos vaistinės vedėja.
1997 metais vaistinė persikėlė į suremontuotas patalpas Bukoto gatvėje 10, o 2001 metais ji buvo privatizuota.
Vaistinės įkūrimo170-metis
2005 m. spalio 21 d. iškilmingai ir gražiai paminėtas Šiluvos vaistinės 170-metis.
Visus tuos ilgus metus vaistinės darbuotojus lydėjo tikėjimas žmogaus verte, jo kilnia praeitimi, kas yra visų mūsų dorybių ir veiksmų šaltinis.
Į šią vaistinės šventę susirinkę kolegos prisiminė tuos žmones, kurie XIX amžiaus viduryje įkūrė šią vaistinę, kurie išgyveno sunkius baudžiavos laikus, sukilimus, caro priespaudą, lietuviško žodžio draudimą, kentė pragariškus karų baisumus, okupaciją, trėmimus į Sibiro žemę, neramius pokario bei stagnacijos metus. Pagerbė kolegas, išėjusius amžinybėn.
Šiluvos vaistinės istoriją, nueitą ilgą ir sudėtingą kelią, apie jos žmones, papasakojo Šiluvos vaistinės direktorė Dana Gružienė.
Vaistinės svečiai jubiliejaus proga linkėjo vaistinei darbuotojams didelės sėkmės ir sulaukti 200-ojo jubiliejaus.
Žurnalas „Lietuvos farmacijos žinios“ ir Raseinių rajono laikraštis „Naujas rytas“ išspausdino straipsnius apie Šiluvos vaistinę „Šiluvos vaistinei – 170 metų“ ir „Paminėjo 170-ies metų jubiliejų“.
2009 m. birželio mėnesį vaistinė persikėlė į patalpas Turgaus a. 5. Namas statytas 1926 metais, yra kultūrinio paveldo zonoje, patalpų išorėje atliktas kosmetinis remontas, viduje daug ko nebuvo galima daryti. Remiantis pagyvenusių žmonių prisiminimais vaistinė yra vos ne toje pačioje vietoje, kaip ir buvo XX amžiaus pradžioje. Patalpos nuosavos.
Su gerbiama vaistinės vedėja D. Gružiene teko bendrauti ruošiant istorinę medžiagą apie vaistinę.
Pasak Šiluvos vaistinės direktorės D. Gružienės, vaistinei niekada nebuvo gerų metų. Laikas nuo laiko tekdavo kraustytis iš vienų patalpų į kitas, nes nuosavų patalpų vaistinė neturėjo. Tačiau į Šiluvos vaistinę atėjęs žmogus visada maloniai sutinkamas, nuoširdžiai aptarnaujamas, dėmesingai išklausomas ir vaistinėje gauna ne tik reikalingų vaistų, bet ir patarimų bei išgirsta padrąsinantį žodį.
Šiluvos vaistinės direktorė farmacininkė D. Gružienė 2013 m. staiga mirė. Ji atsakingam ir garbingam farmaciniam darbui pašventė beveik keturiasdešimt penkerius metus.
Po D. Gružienės Šiluvos vaistinėje dirbo Irena Blužienė ir Lina Gružienė.
Apie Šiluvą išleista nemažai knygų
„Auksinė Šiluvos karūna“, 1992 m. Leonas Jurša.
„Šiluva“, 2004 m. Išleido Šiluvos kultūros paveldo rėmimo fondas.
„Šiluva“. 2006 m. Čia per amžius garbinamas Dievo sūnus. Piligriminis vadovas. Autorė ir sudarytoja Asta Petraitytė.
„Šiluva. Žemaičių istorijoje“. 2007 m. Solidus Stasio Ylos leidinys.
„Šiluvos šventovė Šiluvos istorija ir dabartis“. 2013 m. Knygą išleido Kauno arkivyskupija ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
„Marijos apsireiškimas Šiluvoje“. Juozas Bulzeika MIC.
Čia paminėtos knygos, kurios yra mūsų kolekcijoje, žinoma, jų yra daugiau.
Šaltinis: http://www.snaujienos.lt
Provizoriaus padėjėja Ona Masaitienė (centre) Alytaus vaistinėje 1935 metais.
Autoriaus archyvo nuotr.
Provizoriaus padėjėjas Šiluvos vaistinėje vedėjas Vladas Liaskauskas. 1930 m.
Autoriaus archyvo nuotr.