Emilija Urbonienė (1933-12-27 – 2021-10-17).
Emilija gimė Ukmergės rajone, mokėsi gražiame Aukštaitijos miestelyje Želvoje, nuo mažens mėgo skaityti, domėjosi istorija, menu ir teatru. Studijavo Vilniaus kultūros-švietimo technikume bibliotekininkystę, 10 metų dirbo Ukmergės rajono bibliotekose, buvo paskirta vaikų bibliotekos skaityklos vedėja.
Ištekėjusi Emilija su šeima atvyko gyventi į Žemaitiją, Raseinių rajoną, Gruzdiškės kaimą. Pamilo šį kraštą, čia užaugino dvi dukras ir sūnų, jiems ši žemė tapo gimtine. Dirbdama kolūkio kultūros namų direktore subūrė puikų saviveiklininkų kolektyvą, kartu dainavo, šoko ir net režisavo spektaklius. 1969 m. grįžo prie savo specialybės, tapo Raseinių rajoninės vaikų bibliotekos vedėja.
Emilija visada pasižymėjo darbštumu ir kūrybingumu, todėl 1975 m. jai buvo pasiūlytos Raseinių kraštotyros muziejaus direktorės pareigos. Muziejus kūrėsi sename, griūnančiame buvusio kalėjimo pastate, kuriame ilgą laiką veikė Raseinių VPTM-10. Tapusi muziejaus direktore Urbonienė tobulinosi muziejininkystės srityje, kartu rūpinosi patalpų remontu, darbuotojais, eksponatais, parodomis. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje rajono veikloje, bendradarbiavo su kraštotyrininkais ir tautodailininkais.
Muziejuje Emilija išdirbo beveik 20 metų, liko jos ranka rašyti raštai, pirmieji planai ir ataskaitos, sukaupta tūkstančiai eksponatų, lankymui atvertos pirmosios muziejaus ekspozicijos ir parodos.
Bendradarbiai Emiliją prisimins kaip inteligentišką, kūrybingą, maloniai bendraujantį, dėmesingą žmogų.