2016 m. rugpjūčio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Nuolatinė strateginio planavimo darbo grupė. Šiuo metu rengiamas 2018 m. Strateginį veiklos planas, kuris bus svarstomas su Savivaldybės tarybos nariais po Naujųjų metų. Po diskusijų, tikslinimų ir korekcijų gims šio plano projektas, pagal kurį bus formuojamas ateinančių metų rajono biudžetas.
Praėjusioje seniūnų sueigoje kiekvienas seniūnas atskirai pateikė ataskaitas, kiek išleista lėšų šiemet nuveiktiems darbams, kokiose programose planuojama dalyvauti ateinančiais metais, kokie preliminarūs finansiniai lūkesčiai.
Seniūnų sueigos pirmininkės, Girkalnio seniūnijos seniūnės Justinos Šaulienės teigimu, šiuo kalėdiniu laikotarpiu seniūnai svajoja kitąmet gauti bent minimaliai lėšų mažiems darbams atlikti, bet pasiekti gerą rezultatą.
„Turime Tarybos sprendimą dėl biudžetinių įstaigų steigimo, patvirtinti apklausos dėl seniūnijų teritorijų ribų nustatymo rezultatai, Seimas svarstys ir, tikimės, pritars mažesniam nei 1500 gyventojų skaičiui kiekvienoje seniūnijoje, todėl ir Kalnujų seniūnija atitiktų biudžetinės organizacijos statusą. Einame šiuo keliu ir viską darysime, kad seniūnijos galėtų savarankiškiau nei iki šiol spręsti savo problemas, turėtų ūkio darbų organizatorių. Kuo daugiau darbų bus padaryta seniūnijų jėgomis, tuo daugiau lėšų jos sutaupys ir skirs kitiems poreikiams. Tačiau šią problemą reikia spręsti neišlaidaujant, nedidinant darbuotojų etatų, o taupant lėšas, randant optimalų variantą“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas.
Vienas galimų ir svarstytinų variantų – iš darbo biržos atsiųsti asmenys, laikinai dirbantys seniūnijose pagal visuomenei naudingos veiklos programą. Gerai užsirekomendavęs toks žmogus galėtų būti priimtas nuolatiniam darbui. Pasak Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo Roberto Pareigio, tokia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo didinimo programos nuostata. Šios programos dalyviams lėšų skiriama, kad, atlikdami visuomenei naudingą darbą, jie įgytų patirties ir susikurtų darbo vietas. Diskusijoje dalyvavusio Savivaldybės tarybos Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininko Valdemaro Jaciko įsitikinimu, tokie žmonės, gavę teigiamas seniūnų rekomendacijas, ateityje gali tikėtis nuolatinio darbo ir verslo įmonėse, žinoma, jeigu patys stengsis įrodyti, kad yra drausmingi, atsakingi ir pasirengę gerai atlikti savo pareigas.
„Rajono biudžetinių įstaigų ūkio darbams atlikti lėšų skiriama tik mažoms teritorijoms sutvarkyti. Jeigu šios lėšos atitektų seniūnijoms, darbai būtų atliekami visose jų teritorijose – ir gyvenvietėse, ir viešosiose erdvėse, ir ugdymo įstaigose. Taigi nėra logiška išskaidyti Užimtumo didinimo programos lėšų. Reikia sukurti racionalią formulę, ką turėtų padaryti Savivaldybės taryba ar administracijos direktorius, kad sprendimas būtų teisingas ir visapusiškai naudingas“, – pabrėžė V.Jacikas. Šiuo klausimu politikas patarė seniūnams glaudžiau bendradarbiauti su Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėju R.Pareigiu ir kartu ieškoti racionalių sprendimų.
Kiekvienos seniūnijos seniūnas pristatė pateiktas preliminarias paraiškas 2018 m. planuojamoms programoms finansuoti. Kai kurių seniūnijų (Ariogalos, Paliepių) vadovai prašo net mažesnio finansavimo nei šias metais, bet tai nereiškia, kad bus nekreipiama dėmesio į prastos būklės kelius, šaligatvius, gatvių apšvietimą ar kitas problemas. Jų yra ir bus pakankamai, bet seniūnai tikisi išsiversti racionaliai planuodami darbus.
Tačiau kai kurios seniūnijos (pavyzdžiui, Betygalos) pageidauja didesnio finansavimo nei šiemet, bet kol kas nepateikė įtikinamų argumentų. Šiuo klausimu „namų darbus“ teks atlikti ir neseniai pradėjusiam dirbti Raseinių miesto seniūnijos seniūnui Artūrui Milašauskui, kuris dar nespėjo įsigilinti į šių ir į kitų metų situaciją.
„2018 metų biudžete stengsimės nenuskriausti visų seniūnijų, bet Šiluvai bus skirta daugiau lėšų nei kitoms. Nors dar nepaskelbta, ar popiežius Pranciškus planuoja ateinančių metų rudenį vizito į Lietuvą metu apsilankyti Šiluvoje, bet turime būti tam gerai pasirengę. Antra vertus, per 2018 metus šio miestelio infrastruktūra turi bent priartėti prie kitų Europos vietovių, kur Katalikų bažnyčia oficialiai pripažino Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimą. Ieškosime papildomų lėšų, kad Šiluva taptų labiau patraukli užsienio piligrimams, turistams, kad ji labiau garsintų Raseinių kraštą bei prisidėtų prie rajono ekonomikos augimo. Šiluvos seniūnas su specialistais turi labai rimtai pagalvoti, kokius darbus reikia pirmiausia atlikti, kiek reikia investicijų ir visa tai pagrįsti argumentais“, – tvirtino V.Jacikas.
Savivaldybės tarybos Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkui pritaręs administracijos direktorius R.Ačas pridūrė: „Naujų idėjų, kaip padidinti Šiluvos patrauklumą, verslo galimybes ir kitais klausimais ateityje pateiks Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė Indrė Antanaitienė bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus. Jie specialiai buvo išvykę į Portugalijos miestą Fatimą, kuri taip pat yra Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta ir gausiai lankoma piligrimų bei turistų. Šia kryptimi dirba ir VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras. Taip pat turime įgyvendinti ir visus numatytus darbus Kryžių kelyje, kuriuo į Šiluvą keliaus vis daugiau ja maldininkų.“
Rajono seniūnai ir Savivaldybės tarybos Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkas V.Jacikas, administracijos direktorius R.Ačas bei specialistai tarėsi dėl 2018 m. planuojamų programų ir jų preliminaraus finansavimo.
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė