SEB tyrimas. Lietuvių pasiruošimas pensijai augo rekordiškai, bet džiaugtis dar anksti

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai ėmė aktyviau rengtis pensijai, rodo „SEB Life and Pension Baltic SE“ penktą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. Pagal dešimtbalę sistemą Lietuvos gyventojų pasiruošimo pensijai rodiklis siekia 4,3 balo. Tai 23 proc. daugiau negu 2017 metais, kai šis rodiklis buvo vertintas pastarąjį kartą.

SEB užsakymu tyrimų bendrovė TNS apklausė 500 30–55 metų Lietuvos gyventojų. Apskaičiuojant rodiklį pagal gyventojų atsakymus vertinti keturi aspektai: gyventojų žinios, pasitikėjimas dabartine pensijų sistema, pasiruošimo pensijai veiksmai ir būsimos pensijos lūkesčiai. Rodiklis nustatytas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai blogą, o 10 – puikų pasirengimą pensijai.

„Kaip gyventojai pasiruošę pensijai, analizuojame nuo 2014 metų. Iki šiol per porą metų šis rodiklis pakisdavo vos keliais procentais. 23 proc. augimas yra rekordinis ir rodo gana svarbų pokytį. Jį lėmė  įvykusi pensijų reforma, kuriai buvo  skirtas didžiulis žiniasklaidos, valstybės institucijų dėmesys. Pensijų sistemos pakeitimai asmeniškai turėjo įtakos daugeliui dirbančiųjų“, – teigia „SEB Life and Pension Baltic SE“ pardavimo vadovė Baltijos šalims Iveta Pigagienė.

Tokį pat tyrimą SEB atliko ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje pasiruošimo pensijai rodiklis siekia 3,7 balo. Mažiausiai pensijai ruošiasi latviai – kaimynų rodiklis yra vos 3,3 balo.

„Nors dažnai mėgstama palyginti, kuriai Baltijos šaliai sekasi geriausiai, šiuo atveju laurų vainikų lietuviams kabintis nevertėtų. Sparčiai augęs pasiruošimo pensijai rodiklis – džiuginantis faktas, tačiau tenka pripažinti, kad jis vis dar yra labai žemas. Vykstant reformai ir atsiradus būtinybei priimti sprendimą dėl tolesnio kaupimo antroje pensijų pakopoje gyventojai atidžiau analizavo vykstančius pokyčius, savo pensijų kaupimo sutartis, daugiau konsultavosi su specialistais.

Norint pasiekti bent vidutinišką pasiruošimo pensijai lygį svarbu išlaikyti įgautą pagreitį – žinoti savo lūkesčius ir turėti kaupimo pensijai planą, reguliariai vertinti, ar kaupimo tempas yra pakankamas, ir imtis veiksmų, kurie užtikrintų finansinį saugumą senatvėje“, – sako I. Pigagienė.

Apie pensiją gyventojai sužinojo daugiau

 Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai pagerėjo gyventojų žinios apie pensijų sistemą. Šis rodiklis šoktelėjo net 54 proc. ir yra 5,7 balo iš dešimties.

Tiesa, reikia pastebėti, kad žinios apie pasiruošimą pensijai visuomenėje yra labai netolygios. Geriausiai pensijų sistemą išmano didžiausias pajamas gaunantys gyventojai. Jų žinios įvertintos 6,7 balo, o mažiausiai uždirbančiųjų informuotumas – vos 4,1 balo.

Pastarieji mažiau domisi ir savo būsimos pensijos dydžiu. „Sodros“ sukurta būsimos pensijos skaičiuokle naudojosi 37 proc. šios grupės respondentų. Daugiausiai uždirbančių asmenų grupėje būsimos pensijos dydį naudodamiesi skaičiuokle tikrino 63 proc. apklaustųjų.

„Kad išėjus į pensiją dėl smarkiai sumažėjusių pajamų netektų iš esmės keisti įprasto gyvenimo būdo, reikėtų užsitikrinti, kad pajamos sudarytų apie 70–80 proc. gauto atlyginimo. Todėl labai svarbu realistiškai apskaičiuoti, kokio dydžio pensijos galima tikėtis iš valstybės ir antros pensijų pakopos, o tada suplanuoti, kaip užsitikrinti trūkstamą būsimų pajamų dalį. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama periodiškai taupyti, tuo mažesnes sumas kiekvieną mėnesį reikės tam skirti“, – pataria I. Pigagienė.

Dirbantieji ėmėsi veiksmų

Tyrimas parodė, kad pagerėjo ne tik gyventojų žinios, bet kito ir elgsena. Ją rodantis rodiklis išaugo 26 proc. ir yra 3,9 balo. Be „Sodros“ pensijos ir antros pakopos pensijų fondų, papildomai pensijai kaupia 42 proc. apklausos respondentų, 27 proc. kaupia reguliariai, vidutiniškai per mėnesį tam skirdami 97 eurus.

„Elgsenos ruošiantis pensijai rodiklis auga nuo 2015 metų. Tai rodo, kad gyventojai vis labiau linkę patys imtis atsakomybės ir veiksmų, kad sulaukus senatvės netektų skursti. Vis daugiau dirbančiųjų teigia papildomai taupantys būsimai pensijai, taip pat yra užsitikrinę kelis būsimus pajamų šaltinius. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, lietuviams reikėtų dar gerokai pasitempti – bendrovės „Aegon“ atliekamo pasaulinio pasiruošimo pensijai tyrimo duomenimis, papildomai pensijai kaupia 63 proc. užsienio šalių gyventojų“, – pastebi SEB ekspertė.

Norėdami užsitikrinti papildomus pajamų šaltinius, apklausos dalyviai taupo grynaisiais pinigais (27 proc.), investuoja į nekilnojamąjį turtą (25 proc.), vaikų išsilavinimą, tikėdamiesi sulaukę pensinio amžiaus gauti jų finansinę paramą (21 proc.), papildomai kaupia trečios pakopos pensijų fonduose,  pasirinkę investicinį gyvybės draudimą (12 proc.) ar indėlius (10 proc.).

Didžiausias pajamas gaunantiems asmenims papildomai pensijai kaupia ir darbdaviai – tai nurodė 12 proc. didesnes negu 1000 Eur per mėnesį pajamas gaunančių respondentų. Tarp mažiausias pajamas gaunančių respondentų šis skaičius dvigubai mažesnis.

Pasitikėjimas pensijų sistema vis dar nedidelis

 Tyrimas atskleidė, kad pastaraisiais metais vykę pokyčiai gyventojų pasitikėjimui pensijų sistema įtakos beveik neturėjo – šis rodiklis augo simboliškai ir siekia 3,5 balo. Kuo didesnes pajamas gauna žmogus, tuo mažiau jis pasitiki valstybės galimybėmis užtikrinti pakankamą senatvės pensijos dydį.

Nedaug augo ir lietuvių tikėjimas ateitimi, teigiami būsimos pensijos lūkesčiai. Šis rodiklis yra 4,1 balo. Tam įtakos galėjo turėti gerėjanti ekonominė šalies padėtis. Tačiau tarp Baltijos šalių gyventojų šviesia ateitimi sulaukus pensinio amžiaus lietuviai užtikrinti mažiausiai. Latvijoje šis rodiklis siekia 4,6 balo, Estijoje – 4,9 balo.

Apie tyrimą

SEB užsakymu, pasibaigus 2019 metų pensijų reformai, TNS apklausė 500 30–55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasiruošimo pensijai rodiklį, kurio metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove „Kantar TNS“ ir Stokholmo ekonomikos aukštąja mokykla. Šis tyrimas – jau penktasis. Pirmą kartą tyrimas buvo atliktas 2014 metais.