Praėjusiame straipsnyje apie džiazo stiliaus improvizacijų galimybę monumentalioje lyg paminklinis akmuo Raseinių sociokultūrinėje aplinkoje mes pasiūlėme paprastą ir visiems prieinamą receptą. Nedera sukti sau galvos dėl nebūtų dalykų, nuo lengvos formos depresijos yra labai nebrangi terapinė procedūra. Tiesiog reikia atlikti veiksmą, kuris yra visiškai nelogiškas ir niekaip nepaaiškinamas „normalių“ žmonių kalboje. Pavyzdžiui – nueiti į Raseinių autobusų stotį, kasoje nusipirkti bilietą į bet kurį maršrutą, bet niekur nevažiuoti, o pasiklausyti džiazo koncerto keleivių laukimo salėje… Patikėkite, tai padeda jau po pirmo seanso. Namo grįžtate tapęs visai kitu žmogumi, šviesia galva, atsikratęs visos socialinio ir neurolingvistinio programavimo naštos ir ryžtingai nusiteikęs balsuoti artėjančiuose savivaldos ir Prezidento rinkimuose… Na, jei kažkam toks metodas atrodo pernelyg rizikingas ir drąstiškas, galima pagalvoti apie švelnesnes priemones. Dar yra jogos pratimai, šokių studijos, sveiko gyvenimo mokyklos, poezijos pavasaris, laisvės piknikas, ES seminarai, barbekjų kepėjų asociacija ir daugybė kitų užsiėmimų, priimtinų progresyviam šiuolaikiniam žmogui. Reikia tik pasirinkti, tačiau čia ir iškyla didžiausias pavojus – iš tikrųjų pasirinkimo galimybė yra iliuzinė, realiame pasaulyje aplinka pasirenka sau aukas ir „suvalgo“ jas pagal savo dėsnius. Bet, kaip minėjome, išeitis yra – spontaniškas ir nelogiškas veiksmas atmeta bet kokias manipuliacijos asmenybe galimybes…
Raseinių rajono kultūros centro projektas „Prabylančios miesto erdvės“ arba Urban Art/18 šį pavasarį jau pasiūlė tris džiazo terapijos seansus, nuo „Brave noises“ triukšmo autobusų stotyje, italų dueto šėlsmo Meno mokyklos salėje (įdomu, ar nenukentėjo fortepijonas Estonia…) iki beveik sakralaus koncerto Raseinių Švč. Trejybės cerkvėje. Viso šio neįprasto džiazo maratono metu užfiksavome bent 3(tris!) Raseinių rajono gyventojus, kurie dalyvavo visuose koncertuose, šiuo metu jie yra sveiki ir gyvi, toliau gydomi ambulatoriškai. Kaip pasikeitė šių eksperimento dalyvių psichinė būsena ir muzikinis skonis sunku spręsti, paprastai prireikia ilgos reabilitacijos, kad po to vėl galėtum skaityti Raseinių spaudą, savivaldybės naujienas ir atvirai žvelgti sutiktiems žmonėms į akis…
Dabar visiškai rimtai apie paskutinį džiazo ciklo koncertą cerkvėje. Turint mieste tokios puikios akustikos erdvę, tikrai vertėtų ją išnaudoti, be to, ko gero nemažai žmonių atėjo į koncertą, nes dar niekada nebuvo čia lankęsi, ir labai gerai, kad atsirado tokia galimybė. Nuoširdžiai dėkojame cerkvės tikinčiųjų bendruomenei, sutikusiai mus priimti. Tiesa, susidarė įspūdis, kad šventieji nuo altoriaus sienos žvelgė gana rūsčiai į jaunus vaikinus, grojančius čia pasaulietinę muziką… Tačiau tikėkimės, kad jie suprato ir atleido, juk muzika taip pat yra vienas iš kelių, vedančių į žmogaus sielą…
Kokių dar netikėtumų galima tikėtis iš „Prabylančių miesto erdvių“? Galime pasakyti tik tiek – linksmybės baigėsi, Urban Art nesiūlo lengvų sprendimų… Asmenybės transformacija yra ilgas ir skausmingas procesas… Sekite informaciją portale www.raseiniukulturoscentras.lt ir fb paskyroje „Prabylančios miesto erdvės“.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Teksto autorius: Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovas Arūnas Kazlauskas
Nuotarukos Sigito Gudaičio
no images were found