Šimtmečio šventimo pagrindinis įspūdis, be abejonės, liks susijęs su trispalve. Jų, įvairiausių formų ir nešiojimo būdų, tą dieną prisižiūrėjom į valias. Bet ar kas prisimena, ką iš tiesų reiškia trispalvė? Ne mūsiškės spalvos, kurias jums bet kuris vaikas pasakys, o pats trikolioro principas? Juk trikolioras radosi Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu ir įkūnijo visiškai naują revoliucinį ir respublikonišką visuomenės sugyvenimo principą, paremtą liberté, égalité ir fraternité darna.
Ar trispalvių pertekliuje paskendę švenčiantieji nors akimirkai susimąstė, kaip iš tiesų šis principas realizuojamas Lietuvoje ir ar čia išvis dar lieka vietos laisvės, lygybės ir brolybės idėjoms lygiomis dalimis?
Panašu, kad turėtume perpiešti mūsiškę trispalvę, kad ji labiau atitiktų realią situaciją. Argi čia daugiausia vietos neužimtų spalva, simbolizuojanti laisvę, tarkim, geltona? Žinoma, laisvė ne visiems ir kiekvienam, o tik turintiems galią ta laisve ir teisėmis naudotis kaip panorėję, dažnai kitų teisių ir laisvių sąskaita. Tokią nekvestionuojamą ir atrodančią nepajudinama tvarką įtvirtina nūdienis neoliberalus režimas.
Tuo tarpu šiandien apie lygybę prieš įstatymą ir galimybių lygiateisiškumą (žalia spalva) būtų išvis sunku kalbėti. Sutapatinta su sovietine lygiava ši svarbi mintis, teisingos visuomenės pamatas, iš esmės diskredituota, nors ir yra pačios demokratijos šaknis…
Labai gaila, kad būdama klasikinių kairiųjų (socialdemokratijos) rūpesčiu, dabarties kultūrinių marksistų dėka ji pavirto kažkuo selektyviu, hipertrofuotu, net karikatūrišku, nors tai visiškai neišsprendė realių išnaudojimo, atskirties ir nelygybės problemų…
Tačiau įdomiausia būtų paieškoti trečiosios – brolybės – spalvos atitikmenų šiandienos gyvenime. Kokiu pagrindu, būdami tokie skirtingi ir turintys skirtingų interesų, galime būti broliai ir seserys? Kas yra tie mūsų bendri „tėvai“, „šeima“? Nebent būtume vienos tautos vaikai, nematomais, bet neišardomais ryšiais susieti su praeities, dabarties ir ateities žmonių kartomis, gyvenančiomis šioje žemėje, pasirengę ne tik savą bendruomenę palaikyti ir puoselėti, bet ir už ją esant reikalui kovoti bei aukotis (raudona spalva).
Taigi trispalvė mums primena, kad idealiu atveju visuomenėje turėtų būti subalansuotos visos trys „spalvos“. Vienos kurios dominavimas ar iškreipimas veda prie socialinių ryšių erozijos…
Šaltinis: http://www.tiesos.lt