Martynas Knyzelis. Eltos nuotr.
Rūta JANUTIENĖ
Gynyba yra bene vienintelė sritis, kurią Lietuvos valstybė finansuoja geriau, nei tokios seniai klestinčios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija. Tai logiškas ir pagrįstas sprendimas, tačiau yra viena išlyga: kariškiai neturi valstybės dosnumo kompromituoti užkulisių susitarimais, savų protegavimu, juolab korupcija. Lietuvos mokesčių mokėtojai per mažai uždirba ir moka per didelius mokesčius, kad iš jų dar būtų šaipomasi, žvanginant „auksiniais šaukštais“.
Ir čia rašome: „tačiau“… Tačiau kam rūpi piliečių jausmai? Tikrai ne tiems, kurie raito parašus po sutartimis, pagal kurias iš sąvaržėlių ir rašomojo popieriaus firmos „Officeday“ perkami keturi su puse milijono puslitrinių buteliukų „Fuldataler“ vandens už 1 187 055 eurus arba per tarpininkus iš vieno, iš anksto viešojo pirkimo sąlygose nuspėjamai aprašyto, tiekėjo perkami karstai… po 5800 eurų už vieną.
Gal ir pradėkime nuo tų karstų? Daugkartinio naudojimo karstų viešasis pirkimas už 59 tūkst. eurų atiteko bendrovei, kuri specializuojasi… pripučiamos reklamos gamyboje. Specialiai susisiekiau su laimingu nugalėtoju, kad paklausčiau, kodėl taip brangiai, jei „eBay“ interneto platformoje analogiškas gaminys kainuoja apie 2000 JAV dolerių? Vyrukas buvo atviras: visų pirma, „gaminys“ kariškių buvo aprašytas taip, kad pasirinkti tiekėjo nebuvo įmanoma. Tada paklausiau, kiek jam nuskilo nuo viso to. Nuoširdžiai prisipažino, kad pelnas buvo apie 12 proc., o jis ir pats pamanęs, kodėl ta kariuomenė negalėjo nusipirkti pati. Tikrai: kodėl?
Liežuvis niežti išrėkti: todėl, kad per daug gauna, todėl pinigais springsta. Bet… tai nėra vien kariškių liga. Šituo pinigų taškymu serga ir, pavyzdžiui, Vadovybės apsaugos departamentas, kuris visokiausių ūkinių prekių (grąžtų, durų rankenų, laistymo žarnų ir t.t.) perka iš tiekėjo UAB „Taiklu“, o toji UAB prie sutarties prideda… parduotuvių „Moki-veži“ sąrašą, iš kurių vadovybės sargai visa tai turi nuvažiuoti ir nusipirkti, sumokėję tarpininkui jo dalį.
Ir vėlgi – tiekėjas yra absoliutus universalas. Jo meniu: kamuoliai, mediena, paruoštas betonas, palapinės, šaldytuvai, šildytuvai, stogo remontas, vaikiški vežimėliai, šarvuotos liemenės, siuvimo mašinos, biotualetai, pilotų šalmai… ir ko tik širdis geidžia. Štai užsigeidė pulkininkas leitenantas Darius Meilūnas įrengti palapinių miestelį, ir toji „taikli“ UAB išnuomojo jam palapinių už 38 tūkst. eurų dviem savaitėms. Tada brigados generolas Valdemaras Rupšys išsinuomojo palapinių dar už 114 760 eurų.
Kas gi tas laimingas uniformuotų vyrų poreikius tenkinantis tiekėjas? Tai žmogus, kurio pavardė Martynas Knyzelis, ir ji visiškai sutampa su vadinamojo „guminio meškiuko“, legendinio Kauno sporto klubo „Titanas“ kovotojo vardu ir pavarde. Taip ir negali atsikratyti minties, kad tiekėjas ir užsakovas rado vienas kitą ne viešųjų pirkimų platformoje, bet… kartu prakaituodami sporto salėje.
Kodėl pirkdama paprasčiausius buities dalykus, mūsų kariuomenė nesugeba jų įsigyti iš tos pačios „Moki-veži“ be tarpininko? Kodėl „Moki-veži“, kuri, beje, yra buvusio ministro, Seimo nario Dainiaus Kreivio šeimos biznis, nemoka laimėti konkursų, nepasislėpusi po „subtiekėjo“ pseudonimu? Galbūt dėl tos pačios priežasties, dėl kurios Užsienio reikalų ministerijos kostiumų po 900 eurų pirkimo sutartyje staiga atsiranda „Olympic“ kazino pavadinimas ir primygtinis prierašas: „konfidencialu“? Čia vis klausimai, į kuriuos neatsakyta nuo „auksinių šaukštų“ skandalo ir bus neatsakoma, mano nuomone, kol Lietuvoje negims nors vienas tikrai sąžiningas prokuroras.
Panašu, kad su tais savais, neatskiriamais, kaip vantos lapas nuo pliko, prakaituoto kūno, tiekėjais nevalia išsiskirti nei kasdieną, nei per šventes.
Štai Nacionalinio transliuotojo didžiojoje salėje, kur yra viskas – pakyla, grindys, apšvietimas, kasmet rengiamas paramos koncertas „Kartu iki pergalės“, tačiau užsakovas ne LRT, o Lietuvos kariuomenės kanceliarija, kuri perka paslaugas iš privataus prodiuserio „Tymdrym“ – Lauros Paukštės ir Dominyko Kubiliaus tandemo. Kariuomenė šitam „tym“ užsako…. šviesas, grindų dangą, pakylas didžiajai LRT studijai, kur visa tai yra įrengta stacionariai. Sutarties kaina – 10 tūkst. eurų. Kodėl? Todėl, kad tada nereikia viešo konkurso šitam akivaizdžiai nenormaliam susitarimui, kuris dargi pasirašytas koncerto išvakarėse?
Tarpininkų, kuriuos anuomet vadino spekuliantais, samdymas yra lyg tasai koronavirusas, kuris, patekęs į valstybės biudžetą, nusiurbia ne tik mažiausiai dešimtadalį visų viešiesiems pirkimams skirtų pinigų. Tas virusas vėliau mutuoja į otkatus, kyšius ir kitus negerus dalykus.
O dabar – prie stalo! Kaip jūs manote, ką valgo kariai? Žinoma, jauniems vyrams reikia mėsos. Kokios? Žinoma, jautienos, dar paukštienos, o labiausiai… elnienos ir šernienos. Taip taip! Tuo metu, kai didžioji masė mokesčių mokėtojų prekybcentriuose medžioja nuolaidas „fabrikinei“, klaikios kokybės kiaulienai, kariuomenės tiekėjai už jų mokesčius perka karališkus delikatesus.
Elnienos konservų už 128 365 eurus, po 14 eurų už skardinę. Laimingasis tiekėjas – UAB „Šerno pėda“. Jautienos pirko už daug mažiau – tik už 80 tūkst. eurų. Dar pernai kariuomenė pirko ir kapotos šernienos. Per patį afrikinio maro šėlsmą, per patį šernų galabijimo vajų, už 64 042,78 euro.
Man tikrai negaila, bet kur jiems telpa?
Ne kariams, bet tiems, kurie kiaulės akimis žiūri į mokesčių mokėtojų pinigus?
Šaltinis: https://www.respublika.lt/