Pavojus nušalti atviras kūno vietas atsiranda temperatūrai nukritus iki –28 laipsnių šalčio, lauke praleidžiant 10–30 min. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis suintensyvėja ir žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų, o ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai.
Esant itin žemai oro temperatūrai prieš einant į lauką reikia tinkamai apsirengti. Rinktis didesnio dydžio avalynę, kad koja bate jaustųsi laisvai. Mautis dvejas kojines: vienas – medvilnines, kitas – vilnos pagrindu. Pirmiausia reikėtų užsimauti vilnonę kojinę, paskui medvilninę, bet taip, kad pirštai galėtų judėti ir nebūtų užspausti. Rekomenduojama atsisakyti pirštuotų odinių pirštinių ir nešioti kumštines, kad pirštai galėtų šiek tiek judėti, nešioti kepurę, kuri būtų kailinė su uždengtomis ausimis, šaliką, kuris pridengtų burną, smakrą, dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, prigludusius ties riešais. Patariama rengtis keliais sluoksniais, vengti nešioti papuošalus.
Ilgai būnant šaltyje, kraujagyslės siaurėja, sutrinka kraujotaka, lėtėja medžiagų apykaita. Oda sausėja, pradeda lupinėtis. Žiemą veidą tepkite maitinamuoju kremu, bent valandą iki išeinant iš namų. Žiemą jokiu būdu nebadaukite, nebūkite lauke alkani. Ypatingai blogai, jeigu kraujyje trūksta cukraus. Su savimi visada turėkite saldumynų, idealu – ir šiltos arbatos pilną termosą. Klaidinga manyti, kad alkoholis padės sušilti, nes jis išplečia kraujagysles, todėl šiluma tik dar greičiau atiduodama aplinkai.
KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE NUŠALIMUS?
Kiekvienas turėtų žinoti, kaip atpažinti pirmuosius nušalimo simptomus, kad būtų galima išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, dažniausiai pabąla. Sušalus būtina kuo skubiau užeiti į šiltą patalpą. Jei nušalo rankos ir kojos:
NETRINTI. Labai pavojinga trinti vilnone pirštine arba sniegu. Šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau ją atšaldo.
NEKAITINTI. Negalima kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan., kadangi pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti. Nušalusios odos temperatūra yra minusinė, ir jos skirtumas net šiltame vandenyje gali išlikti 20°C. Dėl susilpnėjusios kraujotakos, atsigavusios ląstelės žūva – išsivysto nekrozė. Štai kodėl nušalusią vietą reikia šildyti lėtai, iš vidaus, stengiantis pamažu normalizuoti kraujotaką. Tik taip dažniausiai pavyksta išvengti nušalusių galūnių amputacijos.
ŠILUMA. Esant lengvam nušalimui pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Galima prieš aprišant uždėti storą sluoksnį vatos ir klijuotę arba 2-3 polietileno sluoksnius. Toks tvarstis pamažu šildo nušalusią vietą ir didina jos ląstelių gyvybingumą. Duoti žmogui gerti šiltų gėrimų.
Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti. Skausmas – geras ženklas. Kai nušalusi vieta pradeda dilgčioti, perštėti, skaudėti, niežtėti arba dilgčioti, vadinasi didelės grėsmės nėra. Šie pojūčiai byloja apie pagerėjusią kraujotaką.
Specialistai rekomenduoja tokiu oru likti namuose ir iš jų išeiti tik esant būtinybei, nes pučiant stipriam vėjui šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė
