Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) dar lapkričio mėnesį kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) teiraudamasi kaip pedagogams turėtų būti taikomas Darbo kodekso reikalavimas į darbo sutartis įrašyti darbo užmokestį ir darbo laiko normą.
Gruodžio 20 d. gautas ŠMM atsakymas nudžiugino. Pasirodo, dar 2012 metais, ŠMM išsiuntinėjo rekomendaciją savivaldybių administracijų švietimo padaliniams ir valstybinių mokyklų vadovams, siūlydama darbo sutartyse sulygti dėl konkretaus darbo užmokesčio ir darbo laiko normos. Deja, niekas neskubėjo jos įgyvendinti ir praėjus penkeriems metams vis dar aktuali ta pati problema. Akivaizdu, kad dėl savivaldybių švietimo skyrių ir ugdymo įstaigų vadovų abejingumo, pedagogams eilę metų buvo taikomos kitokios Darbo kodekso nuostatos, nei likusiems darbuotojams.
Tad ko iš vadovo privalo reikalauti pedagogas?
Naujasis darbo kodeksas apibrėžia kas yra būtinosios darbo sutarties sąlygos, tai: darbo vieta, darbo funkcija ir darbo užmokestis. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti numatyta kur darbuotojas dirba, kokias funkcijas jis atlieka ir kokio dydžio darbo užmokestis jam mokamas. Tai ypač svarbu, kadangi keičiant būtinąsias darbo sutarties sąlygas darbdavys privalo gauti darbuotojo sutikimą. Dar svarbiau yra tai, kad negavus darbuotojo sutikimo sumažinti jo darbo užmokestį, darbuotojas negali būti atleistas iš darbo (DK 45 str. 2 d.). Kiekvienas darbuotojas turėtų pasirūpinti, kad į jo turimą darbo sutartį būtų įrašytas konkretus darbo užmokestis. Tai ypač aktualu pedagogams, kurių darbo sutartyse dažnu atveju yra įrašytas koeficientas, kuris kinta priklausomai nuo kintančio bazinio dydžio ir darbdavio valios.
Taip pat pedagogai turėtų suskubti reikalauti, kad jų darbo sutartyse atsirastų savaitinė darbo valandų norma, kadangi darbo kodeksas aiškiai numato: darbo laiko norma darbo valandomis per savaitę, per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, turi būti nustatyta darbo sutartyje. Dažniausiai mokytojų darbo sutartyse yra nuoroda į darbdavio patvirtintą „tarifikaciją“. Keičiant tarifikaciją, t.y. mažinant ar didinant tarifikuotų valandų skaičių, darbuotojo sutikimas nereikalingas ir pasitaiko darbdavio piktnaudžiavimų. Įrašius tikslią darbo laiko normą į darbo sutartį, valandų skaičiaus keitimo atveju darbdavys ne tik bus įpareigotas gauti darbuotojo sutikimą, tačiau, darbuotojui nesutikus dirbti sumažintu valandų skaičiumi, privalės atleisdamas išmokėti darbuotojui pagal stažą priklausančias išeitines išmokas.
Neturint darbo sutartyje konkrečios darbo laiko normos, darbuotojui belieka tik sutikti su darbdavio siūlomomis savaitinėmis valandomis ir pačiam sukti galvą iš kur dar gauti papildomų valandų. Labai svarbu pasinaudoti naujomis galimybėmis ir patiems suskubti užsitikrinti naujojo dokumento suteikiamas teises.