Po sėkmingo debiuto muzikinės dramos „Gentis“ kūrėjai dėlioja artimiausius planus: ketinama daryti įrašus, leisti kompaktinį diską ir organizuoti gastroles po Lietuvą. Kūrinio premjera įvyko rugsėjo 21-osios vakare Raseinių Maironio parko amfiteatre. Kiek mažiau negu valandą trukusią muzikinę dramą, kurioje džiazas ir rokas pynėsi su elektroninės muzikos epizodais ir lietuviško folkloro motyvais, atliko keturi solistai, šešių dainininkų vokalinė grupė, styginių kvartetas, keturi šokėjai ir penki džiazo muzikantai, įskaitant klavišiniu instrumentu grojusią muzikos autorę Ievą Mariją Baranauskaitę.
Muzikinėje dramoje pasakojama istorija šiek tiek primena antikinį mitą apie kalvį Hefaistą, pavogusį iš dievų ugnį ir nunešusį ją žmonėms. Tiesa, mūsiško kalvio Teliavelio užduotis kitokia – nukalti žmonėms saulę, o ir jo likimas nepalyginamas su dievų prie uolos prikaustyto Hefaisto lemtimi: Teliavelis įmeta saulę į dangų, vėliau turi parnešti ją iš požemių karalystės, tačiau galiausiai apdovanojamas kilnia meile. „Nebe pirmą kartą pastebiu, kad kai man kažkas tampa svarbu, kai pradedu į tai gilintis, mano gyvenimas ima keistis. Dabar pati nebesuprantu, kaip šalia atsirado tiek geranoriškų žmonių, su kuriais įgyvendinome šį projektą“, – sakė kompozitorė.
Maironio parke gausiai susirinkę raseiniškiai, reikia manyti, ypatingai džiaugėsi scenoje išvydę dvi „savas“ solistes: deivės Medeinės partiją dainavo Ariogaloje gimusi ir ką tik Vilniuje muzikinio teatro studijas baigusi Liucija Nanartavičiūtė, o Teliavelį pamilusios Lėtos vaidmuo teko žaviai puikaus balso savininkei Emilijai Bagdonaitei, dar tebesimokančiai Raseiniuose. Kitas solo partijas dainavo Artūras Murauskas (Diviriksas), Kristupas Gylys (Teliavelis), Dainius Balsys (Alkantas). Veleno monologą skaitė Ieva Marija Baranauskaitė. Kuriant elektroninės muzikos fragmentus jai talkino perkusininkas Rokas Beliukevičius. Kostiumų dailininkė – Diana Kuzmickaitė.Pasak libretą ir scenarijų parašiusio Arūno Kazlausko – Raseiniuose ir toli už miesto ribų žinomo įvairiausių kultūros projektų iniciatoriaus, – muzikinės dramos koncepciją padiktavo lietuvių mitologijos tyrinėtojo Gintaro Beresnevičiaus mintys, esą baltams dievai buvę labai artimi – ir kasdienėje gyvensenoje, ir santykiuose su protėviais, ir svajose apie ateitį. Toks mitologinis jutiminis pradas siejasi ir su gilesniais indoeuropiečių pirmykštės sąmonės klodais, dėl to dramoje naudojamos ištraukos iš indų epo „Bhagavadgita“. „Man atrodo, senajame lietuvių folklore galima apčiuopti subtilų minimalistinį rytų filosofijos dvelksmą. Todėl esminė viso kūrybinio proceso nuostata buvo viena: nepaversti kūrinio dar viena pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Jei pageidautumėte daugiau informacijos ir komentarų, prašome kreiptis:
Arūnas Kazlauskas (idėjos, libreto ir scenarijaus autorius)8 68224218;
Ieva Marija Baranauskaitė (kompozitorė) 8 64742796.
Pranešimas žiniasklaidai/Darius Krasauskas
Nuotraukos Sigito Gudaičio ir Vitaliaus Judicko
no images were found