Profesionalius lenktyninius žirgus auginantys Lenkijos žirgininkai priėmė lietuvių mestą iššūkį. Pirmosios šių metų žirgų lenktynės Lietuvoje taps istorinėmis – mūsų šalyje pirmą kartą lenktyniaus žirgai iš užsienio.
Galimybė rungtis su kaimynais atsirado rekonstravus Raseinių hipodromą – šiandien jis vienintelis Baltijos šalyse, kuriame gali būti rengiamos tarptautinės lygiosios žirgų lenktynės.
„Iki šiol lietuvių auginami žirgai varžydavosi tarpusavyje, o norėdami įgyti tarptautinės patirties turėdavo vykti į Lenkiją, – neslėpė žirgų lenktynių Lietuvoje organizatorė Evelina Kolbasnik. – Žengiame istorinius žingsnius sugebėję privilioti aukšto lygio lenkų žirgų. Tai pakels žirgų lenktynes Lietuvoje keliais laipteliais aukščiau.“
Pernai Raseinių hipodrome vyko vienintelės lenktynės, jose rungėsi 15 grynakraujų jojamųjų– prestižinės veislės žirgų. Šiemet dalyvių skaičius akivaizdžiai išaugs, nes vien lenkų žirgininkai ketina atvykti su daugiau nei 10 žirgų.
Lenkų žirgai turi daugiau patirties ir bus laikomi favoritais, tačiau Lietuvoje viešėsiančiam žirgų treneriui Adamui Wyrzykui ne pergalės bus svarbiausia.
„Mano tikslas – parodyti žiūrovams, koks gražus ir džiuginantis yra šis sportas, – pabrėžė A. Wyrzykas, prieš 17 metų vadovo pareigas statybų kompanijoje iškeitęs į žirgų veisimo verslą. – Viliuosi, kad mūsų žirgų pasirodymas paskatins lietuvius daugiau dėmesio skirti žirgų lenktynėms.“
Wyrzykas savo žirgų neturi – jis samdomas treneris ir kasdien dirba su 50 lenktyninių žirgų. Trenerio išauginti žirgai yra laimėję derbius – svarbiausias metų lenktynes – Austrijoje ir Lenkijoje.
Su rimtais ketinimais į Raseinių hipodromą atvyks kitas lenkų treneris Emilis Zaharievas. Būdamas žokėjus jis laimėjo daugiau nei 100 lenktynių, ir nors dabar visą dėmesį skria žirgų treniravimui, iki šiol kartkartėmis joja žirgais lenktynėse.
„Kiekvienas lenktynes vertinu labai rimtai, jos vyktų Honkonge ar Lietuvoje, – pabrėžė E. Zaharievas. – Lenktynės jūsų šalyje mums bus nauja patirtis, ir tikiuosi, kad tai pradės naują žirgų lenktynių erą Lietuvoje.“
Zaharievo nuomone, norėdami pakelti žirgų lenktynes į aukštesnį lygį, lietuviai privalo rasti aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Reikia profesionalų, veisiančių žirgus, – įsitikinęs lenkas, kurio abu tėvai užsiėmė žirgų sportu. – Be to, privalu žirgus pirkti ir užsienyje. Reikia puikaus bendradarbiavimo tarp vadybininkų, perkančių žirgus, žirgų savininkų ir trenerių. Bet sėkmė gali ateiti anksti, net po metų ar dvejų – galbūt pasiseks įsigyti arba užauginti itin gerą žirgą, kuris galėtų rungtis tarptautiniu lygiu.“
Į aukštesnį lygį žirgų lenktynės Lietuvoje žengia šiais metais. Šiemet Raseinių hipodrome vyks devyni renginiai palyginti su vos vienu pernai, ir jau pirmasis renginys bus tarptautinis.
„Centrinės Europos žirgų lenktynių industrijoje Lenkijoje yra didžiausi piniginiai priziniai fondai, – atskleidė lenktynių Lietuvoje organizatorė E. Kolbasnik. – Lenkų susidomėjimas Lietuvos žirgų lenktynėmis yra mūsų potencialo įvertinimas.
Šis bendradarbiavimas pakelia mus į aukštesnį lygį, o lenkams atveriama dar viena niša žirgų pardavimui, treniravimui ir žokėjų paklausai.“
Nors gegužės 1 d. vyksiančios lenktynės taps istorinėmis, jos nebus vienintelės tarptautinės varžybos šiais metais – lenkų treneriai su savo žirgais į mūsų šalį ketina atvykti dar bent tris kartus.