Šilumos suvartojimą šildymui, o, tuo pačiu, ir mokėjimus už šildymui suvartotą šilumą daugiausiai lemia pastatų būklės skirtumai. Įtakos šilumos suvartojimui turi ir vartojimo režimų pasirinkimas (vieni gyventojai patalpose palaiko apie 20 – 22 laipsnių temperatūrą, kiti – apie 18 – 19), tačiau ne tiek daug, kad mokėjimai skirtųsi kartais.
Todėl šilumos tiekėjai, siekdami, kad vartotojai kaip įmanoma labiau būtų patenkinti centralizuotai tiekiamos šilumos paslauga, ragina ir kviečia vartotojus imtis gerinti savo gyvenamųjų pastatų būklę. Tam yra įvairių priemonių, tačiau svarbu suvokti, kad jų turi imtis patys gyventojai, o ne valdžios institucijos ar šilumos tiekėjai. Tik gyventojai savo valia ir iniciatyva gali organizuoti veiksmus savo pastato būklei pagerinti.
Gyventojai turi galimybę kartu su pastatus prižiūrinčiomis įmonėmis ar asmenimis diegti šilumą taupančius sprendimus, tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti pastatuose esančius šilumos punktus, juos automatizuoti, tinkamai subalansuoti šildymo ir karšto vandens sistemas, remontuoti ir šiltinti stogus, sandarinti langus ir duris bendro naudojimo patalpose, netgi organizuoti kompleksinę namo renovaciją, jei gyventojai priima tokį sprendimą.
Pats efektyviausias būdas taupyti šilumą ir sumažinti mokėjimus – kompleksinė pastato renovacija. Jos metu turėtų būti ne tik apšiltinamas stogas ir sienos, bet ir atnaujinamos visos inžinerinės sistemos, langai, durys šilumos punktai ir t. t. Tai sudėtingas ir gana brangus būdas, tačiau jis atsiperka, ypač, nes šilumos suvartojimas renovuotuose pastatuose sumažėja nuo 40 iki 60 ir daugiau proc. Tiek pat sumažėja ir mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą. O jei dar pasinaudojama ir paramos programomis, tai įdėtos lėšos atsiperka greičiau.
Yra ir kitų, paprastesnių ir pigesnių priemonių taupyti šilumą, tačiau jos gali neduoti tiek naudos, kiek kompleksinė pastato renovacija. Bet, nesant gyventojų valios kompleksinei renovacijai, galima atnaujinti šilumos punkto įrenginius, izoliuoti vamzdynus, sklendes ir ventilius, užsandarinti rūsių langelius ir duris, subalansuoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas, kur yra techninės galimybės – ant radiatorių sumontuoti termostatus, užsandarinti langų ir durų plyšius butuose ir t. t. Daugelį šių priemonių turėtų atlieka pastatų administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, tačiau paprastesnes priemones, ypač tas, kurios diegiamos butuose, turėtų atlikti ir patys gyventojai. Svarbu tik suprasti, kad būtent gyventojų valia ir iniciatyva gali pradėti vykti pokyčiai.
Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą. Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip:
pro sienas prarandame apie 35%;
pro langus – 37%;
pro stogą – 15%;
pro rūsio perdangą – 13% šilumos.
Didžiausi šalto oro srautai į patalpą patenka pro nesandarius langus ir duris, todėl svarbu tinkamai juos izoliuoti. Karšto vandens daugiausia sunaudojama plaunant indus ir skalbiant ne automatinėmis skalbimo mašinomis. Sąskaitai už energiją sumažinti dažnai nereikia didelių investicijų, pakanka pakeisti savo įpročius.
Pasiruošimo šildymo sezonui darbai, kur darbus vykdys patys gyventojai, turi buti atlikti iki liepos 31 d. Iki šios datos pastatus aptarnaujantys darbuotojai pagal galimybes padės atlikti kai kuriuos darbus, t. y. užsuks atsuks įvadinius pastato ventilius, reikalui esant išleis ir vėl užpildys sistemas vandeniu, konsultuos vartotojus pasiruošimo šildymo sezonui klausimais. Nuo rugpjūčio 1 dienos individualus šildymo sistemas aptarnaujančio personalo iškvietimas ir su tuo susijusios kitos paslaugos bus mokamos.
Kviečiame šilumos vartotojus laiku, kokybiškai ir kuo pigiau atlikti pastatų šildymo sistemų paruošimą ateinančiam šildymo sezonui.
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ informacija
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė