Nenori bėdų? Žinok, su kuo medžioti

Nušautą šerną vežusius asmenis sustabdęs raseiniškis Gintautas Žimaila nesitikėjo, kad brakonieriavimu įtarti asmenys išsisuks. Negana to, pilietiškai pasielgęs apsaugininkas sulaukė aplinkosaugininkų kirčio. 

G.Žimailos pričiuptiems asmenims buvo tik pagrūmota, o raseiniškis netruko sulaukti atsakomojo smūgio. Dabar principingas vyriškis priverstas minti teismų slenkstį – čia bandys atsikratyti jam mestų kaltinimų. 

„Tris dešimtmečius esu medžiotojas, todėl visuomet buvau linkęs padėti gamtą saugantiems pareigūnams“, – kartėlio neslėpė G.Žimaila. 

Vyriškiui akys atsivėrė sužinojus, kad jo pričiuptasis Vytautas Vizgirdas ir Raseinių aplinkosaugininkų vadovas Gediminas Tamašauskis – to paties medžiotojų klubo nariai. 

Sustabdė įtartiną mašiną 

Pakruojo bendrovėje „Norgauda“ apsaugininku dirbantis G.Žimaila saugo prie Keidžių kaimo (Raseinių r.) esančius tvenkinius ir kasdien kovoja su žuvų besigviešiančiais brakonieriais. 

Sausio 15­osios vakarą raseiniškio dėmesį patraukė iš tamsos išnirusio automobilio žibintai. 

Per tvenkinių teritoriją važiuojanti mašina sukėlė įtarimų dėl brakonieriavimo, todėl apsaugininkas užtvėrė kelią savo automobiliu. 

Bagažinėje – laimikis 

Sustabdęs automobilį „Mercedes­Benz“ G.Žimaila išvydo du vyriškius. Vyresnis sėdėjo prie vairo, o alkoholiu tvoskiantis jaunesnis – keleivio vietoje. 

Raseiniškis neabejojo, kad sustabdė žuvų vagišius, todėl pareikalavo atverti bagažinę. 

Nuojauta neapgavo – nors vogtų žuvų ir nebuvo, čia riogsojo nušautas šernas. 

Sustabdytasis prisistatė V.Vizgirdu ir tikino, kad medžiojo legaliai, bet jo pasakojimas abejonių neišsklaidė. Įtardamas, kad pričiupo brakonierius, G.Žimaila iškvietė ir policininkus, ir aplinkosaugininkus. 

Kol pasirodė pareigūnai, pričiuptas medžiotojas keliolika kartų kažkam skambino telefonu. 

Vėliau paaiškėjo, kad vyriškis bandė prisikviesti medžioklės vadovą, nes be jo žinios medžioti nevalia. 

Skambinusysis ilgai aiškino, kur reikėtų atvažiuoti ir atvežti dokumentus. 

Atvežė suklastotą dokumentą 

Pirmas atvažiavo policijos patrulių ekipažas, po to pasirodė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Raseinių rajono agentūros darbuotojų pora. 

Policijos pareigūnai alkoholio matuokliu patikrino abu sustabdytuosius. Medžiotojo bilietą turintis V.Vizgirdas buvo blaivus, o jo sūnus Saulius – apsvaigęs nuo alkoholio. 

Netrukus atvažiavo ir V.Vizgirdo kviestas medžioklės vadovas Alvydas Vismantas. Jis atsivežė medžioklės lapą, bet paaiškėjo, kad jis suklastotas, – visi įrašai padaryti A.Vismanto ranka. 

Medžioklės vadovas dokumente buvo suraitęs ir V.Vizgirdo parašą. Tačiau medžiotojas, prieš išvykdamas į legalią medžioklę, privalo pats pasirašyti. 

„Aplinkosaugininkai tą vakarą irgi pripažino brakonieriavimo faktą, konfiskavo medžiotojo dokumentus, ginklus ir automobilį. Tačiau vėliau viskas pasikeitė“, – pasakojo G.Žimaila. 

Prakalbo apie užtarėjus 

Apsaugininkas tikėjosi, kad bus apklaustas kaip liudytojas, bet kvietimo atvykti pas pareigūnus nesulaukė. Tad raseiniškio galvoje ėmė kirbėti abejonės. 

Galiausiai G.Žimaila nusprendė pats paskambinti į KRAAD Raseinių rajono agentūrą. 

„Vedėjas G.Tamašauskis numykė, kad informacija nepasitvirtino. Jis pasiūlė man pačiam pasiskambinti juristei, kuri išaiškins apie kažkokią smulkmeną“, – stebėjosi vyriškis. 

Raseiniškiui akis atvėrė pokalbis su pažįstamais. Jie papasakojo, kad Viduklėje gyvenantis ūkininkas V.Vizgirdas palaiko itin gerus ryšius su aplinkosaugininkais, todėl tik pasijuokė iš apsaugininko. 

„Daug sužinojau ir apie kaimynystes, ir apie bičiulystes, – ranka numojo G.Žimaila. – Akys galutinai atsivėrė, kai išgirdau, kad pričiuptasis V.Vizgirdas ir Raseinių aplinkosaugininkų vadovas G.Tamašauskis yra to paties medžiotojų būrelio nariai.“ 

Sulaukė smūgio atgal 

Pavaldinį pagyrusi įmonės „Norgauda“ vadovė Inga Dilienė vėliau bandė išsiaiškinti, kodėl nebaudžiami brakonieriavę asmenys. 

Bet nepadėjo ir Pakruojo bendrovės direktorės raštas Aplinkos ministerijai – tvyrojo tyla. 

Netrukus G.Žimaila sulaukė atsakomojo kirčio – KRAAD specialistų dėmesys nuo brakonierių nukrypo į jį patį. 

Aplinkosaugininkai skubiai atliko neplaninį patikrinimą – esą gavo anoniminį skundą. 

Itin kruopščiai popierius tikrinę aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad pernai lapkritį šerną legaliai sumedžiojęs G.Žimaila medžioklės lape užmiršo įrašyti nušauto žvėries amžių ir lytį. 

Dar didesne nuodėme tapo G.Žimailos pavardė medžioklės lape – jame buvo žyma apie didžiųjų kormoranų medžioklės organizavimą ir vykdymą. 

Nors raseiniškis kormoranų medžioklėje nedalyvavo, vasario 17­ąją jis buvo apklaustas, o po savaitės surašytas protokolas. 

Suprato iškalbingą užuominą 

„Kormoranų nemedžiojau, bet manęs niekas nenorėjo klausytis – surašė protokolą, todėl teks gintis teisme, – stebėjosi G.Žimaila. – Taip gavau iškalbingą užuominą, kad verčiau nieko aplink nematyti ir negirdėti.“ 

Į teismą iškviestas raseiniškis neabejoja, kad tai – kirtis už kliudymą įtakingiesiems: „Pasirodo, nelegaliai nušautas šernas bagažinėje yra menka smulkmena, o teorinė galimybė dalyvauti kormoranų medžioklėje ar jai vadovauti – baisus nusikaltimas.“ 

Pažįstami pajuokavo, kad G.Žimaila pasirinko ne tą medžiotojų būrelį, – reikėjo medžioti kartu su Raseinių aplinkosaugininkų vadu G.Tamašauskiu. 

Atrišo brakonieriams rankas 

KRAAD Raseinių agentūros vyriausiasis specialistas Vytautas Januška sakė, kad ir jam sausio 15­osios medžioklė iš pradžių pasirodė esanti nelegali: „Taip išvažiuodami į įvykį buvome pranešę ir mudu su vedėju G.Tamašauskiu, bet vėliau visas aplinkybes įvertino KRAAD juristai“. 

Kauniečiai nusprendė, kad tai – ne brakonieriavimas, o tik medžioklės taisyklių pažeidimas. 

Todėl prieš kelis mėnesius už medžioklės saugos taisykles jau baustam V.Vizgirdui buvo paskirta 30 eurų bauda, o medžioklės lapą netinkamai pildžiusiam vadovui A.Vismantui – pastaba. 

„Pastabą medžioklės vadovui skyriau aš, o baudą – KRAAD atstovas“, – sakė V.Januška. 

Raseiniškis aplinkosaugininkas pripažino, kad šią situaciją išties galima vertinti dviprasmiškai, mat jau keleri metai medžioklės lapus išsispausdina patys būreliai. 

Todėl atsirado galimybė juos sunaikinti, išsispausdinti ir užpildyti naujus – taip, kaip reikia konkrečioje situacijoje. 

„Be abejonės, tai palanku nesąžiningiems medžiotojams. Dabar jiems pakanka turėti po ranka medžioklės vadovą, kuris bet kuriuo paros metu gali užpildyti medžioklės lapą ir taip juos pridengti“, – kalbėjo KRAAD Raseinių agentūros vyriausiasis specialistas. 

Kaltę įvertins teismas 

KRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas sakė, kad atsakomybė gresia ne tik už nušautą kormoraną: „Įstatymas numato daug atvejų.“ 

Kaunietis sakė, kad G.Žimailos padaryti pažeidimai yra ankstesni, todėl apie kokį nors kerštavimą kalbėti negalima: „Raseiniškis pažeidimus padarė pernai nuo liepos iki lapkričio.“ 

T.Barkauskas patikino, kad neplanuotas patikrinimas pagal anonimo pateiktą informaciją atliktas praėjusių metų pabaigoje, o protokolas surašytas tik šių metų vasario 24­ąją. 

„Mes tik surenkame duomenis, surašome protokolą, o sprendimą priims teismas, nes pažeidimai – šiurkštūs. O minėtoje sumedžioto šerno istorijoje pažeidimai buvo menkesni, todėl nuobaudą skyrėme mes“, – aiškino aplinkosaugininkas. 

T.Barkauskas sakė, kad apie raseiniškio kaltę kalbėti dar anksti: „Gali būti, jog jis teismui įrodys, kad nepadarė nieko nusikalstamo.“ 

Istorijoje – daug klaustukų   

Vytautas Barkauskas 

Advokatas 

Pirmiausia šioje istorijoje pasigedau pareigūnų principingumo pripažįstant dokumento suklastojimo faktą. Toks traktavimas aplinkos apsaugos pareigūnams leido nuslėpti brakonieriavimą ir pažeidėjams skirti labai jau švelnias nuobaudas. 

Įrodžius, kad aplinkosaugininkai žinojo apie brakonieriavimo nuslėpimo faktą suklastojant dokumentą, iškyla ir pačių pareigūnų baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tokia veika traktuotina kaip piktnaudžiavimas tarnyba, už kurį baudžiama įkalinimu iki 3 metų. 

Ne mažiau iškalbingas faktas, kad dėl medžioklės dokumentų pateikimo skambino ne aplinkosaugininkai. Jie leido sustabdytam medžiotojui V.Vizgirdui pačiam tartis, kur reikia atvažiuoti ir kokius dokumentus atvežti. Taip buvo sudarytos sąlygos medžiotojui ir medžioklės vadovui suderinti smulkiausias detales ir užmaskuoti neatitikimus. Akivaizdu, kad suklastotą dokumentą, patvirtintą V.Vizgirdo parašu, gavę Raseinių aplinkosaugininkai privalėjo nedelsiant apie tai pranešti ir policijai, ir prokuratūrai. 

Tuo tarpu nuobaudos klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus rašysenos eksperto išvadą. Tik tada, įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus, buvo galima objektyviai apsispręsti dėl nuobaudos – paskirti pastabą ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo. 

Kita vertu, 30 eurų baudą V.Vizgirdui paskyrę KRAAD juristai padėjo šiam medžiotojui išvengti 868­1737 eurų baudos su teisės atėmimu iki 5 metų bei medžioklės įrankių ir transporto priemonės konfiksavimu. 

Tačiau į šias svarbias ir iškalbingas aplinkybes aplinkosaugininkai pažiūrėjo pro pirštus. Todėl galima teigti, kad sąmoningas pareigų neatlikimas sudarė pažeidėjams išvengti griežtos atsakomybės. 

Akivaizdu, kad turi būti įvertinta, ar aplinkos apsaugos pareigūnai patys tinkamai atliko pareigas. 

Šaltinis: lrytas.lt