Gretimos ir Reformacijos anksti paveiktos Prūsijos kaimynystė, artimi vietos didikų ryšiai su jos valdovu lėmė, kad šis religinis judėjimas greitai plito Žemaitijoje, taip pat ir mūsų krašte. XVI-XVII a. Raseinių krašto istorijoje gausu įsidėmėtinų ir gilių pėdsakų palikusių įvykių – neabejotinai labiausiai kontrreformacijos kovos išgarsino Šiluvą. Tačiau šį prisiminkime ne ją, o kitą vietovę, netikėtus jos istorijos posūkius.
Anot istorikės Ingės Lukšaitės, apie 15 metų artimus ryšius su kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu palaikęs Žemaitijos seniūnas Jonas Stanislovas Bilevičius (jo tėvonija buvo Viduklės dvaras) liuteronu tapo jau 5-ajame XVI a. dešimtmetyje. 1543 m. jis į Albrechto rūmus siuntė savo sūnus Mikalojų ir Kristupą. Dėl aktyvios J. Bilevičiaus veiklos į Lietuvos kultūros metraštį įrašyta ir Viduklė. Lietuvos kultūros istorikas Vaclovas Biržiška yra išdėstęs nuomonę, kad atsakydamas į kunigaikščio Albrechto prašymą parinkti keletą išsimokslinusių jaunuolių, kurie galėtų tapti liuteronų pastoriais, Bilevičius iš savo Viduklės dvaro pasiuntė laišką Albrechtui, rekomenduodamas Martyną Mažvydą. Tai leidžia spėti, kad, gal būt, Mažvydas tuo metu gyveno J. Bilevičiaus Viduklės dvare ir iš čia iškeliavo į Karaliaučių. Anot V. Biržiškos, Bilevičiaus Viduklės dvaras galėjo priglausti ir kitus du iškilius Reformacijos veikėjus ir Lietuvos raštijos kūrėjus – Abraomą Kulvietį ir Stanislovą Rapolionį. Taigi vietovė Lietuvos kultūros istorijai tikrai reikšminga, tačiau ar dabartinį Viduklės miestelį galima tapatinti su J. Bilevičiaus dvaru? Vargu.
Šiuo atvejus susiduriame su vietovardžių kaita, kurią įtakojo žemės valdų savininkų keitimasis, taip pat nuo seno (bent XV a.) susiklosčiusi tradicija tam tikros teritorijos (kitaip vadinamo lauko) dvarus vadinti to lauko pavadinimu. Antai Gylių dvaras iš pradžių taip pat vadintas Viduklės-Gylių dvaru. Panašiai susiklostė ir kito to krašto dvaro istorija. Taip, J. Bilevičius valdė Viduklės dvarą, tačiau vėliau šią valdą nauji savininkai jau vadino kitaip – antai 1775 m. Žemaičių kunigaikštystės dūmų surašymo tarifuose nurodyta, kad Tadas Kasakauskas Raseinių parapijoje turėjo Biliūnų dvarą (nepainioti su Raseinių paviete, tarp Raseinių ir Girkalniu buvusiu (ir dabar esančiu) Biliūnų dvaru). XIX a. pradžioje, kai senojo Viduklės-Biliūnų dvaro savininkais tapo bajorai Mikuckiai, įsitvirtino Kazakaučiznos pavadinimas, nors dar nebuvo pamiršti ir senieji jos vardai, priminę ankstesnius dvarininkus. Antai 1820 m. rugpjūčio 11 d. pasirašytame prašyme Ona Mikuckienė-Kasakauskaitė rašė kad, jos tėvas Tadas Kasakauskas valdė paveldėtą ir paties įsigytą „Viduklės Biliūnų arba Kazakaučizna vadinamą“ dvarą.
Kazakaučiznos vietovardis vartotas dar daugiau nei 100 metų, kol vykdant Žemės reformą, 1928 m. pavadinimas buvo pakeistas ir buvęs dvaras tapo Varnėnų kaimu. Taigi jei Raseinių krašte iš tiesų buvojo M. Mažvydas, tai jo pėdsakų reikėtų tikėtis ne dabartinėje Viduklėje, o, atrodo, visai su pirmosios lietuviškos knygos autoriumi nesusijusiame Varnėnų kaime.
Jonas Brigys,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Šaltinis: http://musuraseiniams.lt
