TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.
Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.
Trečiasis šio sezono maršrutas Nr. 34 – Raseiniai.
„Mes daromės Kauno priemiesčiu…Raseinius prie Kauno Žemaičių plentas taip priartina – kelionė automobiliu iš vieno miesto į kitą užtruksianti ne ilgiau kaip iš Laisvės alėjos nueiti pėčiam į Panemunę.“ Iš to meto spaudos.
Šio maršruto veikėjai VDU istorikas dr.Tomasz Blaczcak, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos darbuotojas Jonas Brigys ir Nemakščių muzikantai.
Šį maršrutą pradėsime Kaune. Iš čia su VDU istoriku dr. Tomasz Blaczcaku keliausime į Raseinius – ieškoti modernizmo – pagrindinio valstybės šimtmečio akcento. ..
Kaip rašė to meto spauda – „Pagavęs laisvo laiko skubu į Kauno užmiesčio stotį. 4 val popiet išeina paskutinis autobusas į Raseinius. Už 6 litus galima nuvažiuoti virš 80 km. Važiuojame gi 7 piliečiai ir dar šoferis ir kontrolieris.“ 1933-ieji.
Tarpukariu Raseiniai klestėjo. XX a. 4-asis dešimtmetis. Raseiniuose virš 5000 gyventojų, pusšimtis gatvių, 4 pradinės mokyklos, 2 gimnazijos, 2 ligoninės, 3 vaistinės, kino teatras, pieninė, dar kelios įmonės.
Pirma mūsų stotelė – Raseinių senasis paštas. Architektas baltarusis Klaudijus Dušauskas-Duž. Vienas pirmųjų diplomuotų architektų – mokėjo 7 užsienio kalbas, dėstė VDU, sukūrė baltarusių tautinės vėliavos eskizą. Pašto antrojo aukšto tarplangiai papuošti skulptoriaus Juozo Zikaro – granitinėmis – telegrafisto, lakūno, jūreivio , laiškanešio skulptūromis.
O dabar keliaujame į miesto centrą – senąją turgaus aikštę. Čia turėjo prasidėti grandiozinės paminklo Lietuvos nepriklausomybei statybos. Iš to meto spaudos: „Nepriklausomybės paminklo reikalais į Raseinius atvyko skulptorius V.Grybas. Jis atsivežė paminklo modelį ir pradėjo liejimo darbus. Paminklas, kalbama, būsiąs ne tik aukščiausias Lietuvoj, bet ir visoj Pabaltijoj.“
Su VDU istoriku dr. Tomasz Blaczcaku keliaujame prie kito tarpukario statinio – Banko rūmų. Architektas prof. Mykolas Songaila. 1933-ieji.
Ir dar apie pinigus, kurie regis buvo svarbūs, planuojant geležinkelį. Sakoma, kad Raseiniškiai nedavė kyšio, todėl juos geležinkelis ir „aplenkė“. Ir vis tik galima rasti geležinkelį – Lyduvėnuose. Tai 42 metrų – aukščiausias ir ilgiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje. Tiltą pastatė vokiečiai, pirmojo pasaulinio karo metu. Tuo metu tai buvo didžiausias medinis tiltas visoje Europoje.
Kad ir be geležinkelio, Raseiniškiai labai nenusiminė, nes turėjo – poetų apdainuotą Žemaičių plentą. Nuo Kauno ribos iki Gargždų – beveik 200 km. Kaina įspūdinga – net 13 su puse milijono litų. Svarbu, kad pasak to meto spaudos – net 95 proc. statybų sumos liko savame krašte.
O dabar su istoriku dr. Tomasz Blaczcaku keliaujame į buvusią Raseinių valdžios gimnaziją. Dabar tai Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla. To meto spauda rašė – kad “Statybos tebelaukia valdžios gimnazija. Virš 200 vaikų mokosi patalpose šiam reikalui nepritaikytose. Dabartiniuose gimnazijos rūmuose netgi salės nėra.“
O dabar kartu su Nemakščių muzikantais, Žemaičių plentu keliausime į Nemakščius. Pirmiausia pas tuos, kurie tą plentą tiesė. Esame šalia Aštuonračio muziejaus, kuriame saugoma Nemakščių miestelio istorija.
Na, o Raseiniai. – Tarpukariu pretenzija į respubliką – su savo sienomis ir pinigais, viena pirmųjų Lietuvoje savivaldų ir įsitikinimas, jog čia – Žemaitijos sostinė.
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, spalio 29 d. 15.30, per LRT Kultūrą.
Be to, spalio 26 d. LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ – pamatysite laidos apie Raseinius fragmentą.