Lietuvos valstybės atkūrimo šventė Lenkelių kaimo bendruomenėje

Šiuolaikinėje Lietuvos Respublikoje yra minimos trys valstybingumą įprasminančios dienos: Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16 – oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena –Kovo 11 – oji ir Valstybės diena, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas – Liepos – 6 – oji. Jau vien šis faktas rodo, kokia sudėtinga yra Lietuvos valstybės istorija, kokias didžiules valstybingumo išlaikymo pastangas teko padėti, siekiant neišnykti šimtmečių bėgyje. Lietuvos valstybė ne vieną kartą kito: valdė toli už dabartinės jos teritorijos siekiančius plotus, pati buvo okupuota carinės Rusijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos, jungėsi į bendrą valstybę su Lenkija. Vasario 16 – oji lyg tiltas sujungia 1253 metais gimusią senąją Lietuvą ir 1990 metų Kovo 11 – ąją atkurtą Nepriklausomą Lietuvą. Taip trumpai pagrindinius Lietuvos istorijos faktus Lenkelių kaimo bendruomenės namuose susirinkusiems Vasario 16 šventės dalyviams išdėstė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos informacinių paslaugų ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Jolanta Gudeikytė.

Mokytoja Irena Bulotienė skaitė savo eilėraščius apie tėviškę, jos grožį ir didelę laimę gyventi laisvoje šalyje. Skambūs tarsi dainos posmai iš tautiniais rūbais vilkinčios mokytojos lūpų palietė visų šventės dalyvių širdis. Didelį susidomėjimą sukėlė mokytojos Konstancijos Andriejaitienės į šventę atsineštas „Paveiksluoto liaudies savaitraščio“ „Sargyba“ 1928 metų komplektas, kurį prenumeravo, per karą, pokarį ir Sovietų Sąjungos okupacijos metus išsaugojo jos šviesios atminties tėvelis Konstantinas Šakinis iš Šlepštikų kaimo (Klaipėdos raj.) Prieš 90 metų šio savaitraščio vedamajame straipsnyje „Tautos prisikėlimo diena“ išsakytos mintys aktualios ir šiandien: „Geriausią paminklą šioms sukaktuvėms paminėti pastatysime, jei visi nuo girtavimų ir vaidų atsisakę susitelksime į didelį tautos darbą. Vienybės reikalauja šviesi ir laiminga Lietuvos ateitis. Vienybė ir susitarimas darbuose visos lietuviškos visuomenės mūsų tautą tegalės išvesti į ūkio ir kultūros gerovę“.

Renginio dalyviai atsargiai lapas po lapo vartė kitą mokytojos K. Andriejaitienės tėvų išsaugotą Lietuvos katalikių moterų draugijos leistą 1938 metų žurnalo „Moteris“ komplektą, domėjosi Konstantino Šakinio dienoraščiu „Bėgančio laiko užrašai“, rašytu 1914 – 1965, kuriame galima rasti duomenų ne tik apie orą, derlių, bet ir pamąstymų apie tuometinius politinius įvykius. Prie arbatos puodelio vyko diskusija apie praeitį, dabartį ir šalies bei kaimo ateities perspektyvas.

Lenkelių kaimo bendruomenės narė Zita Neverdauskienė