Foto: Martyno Vainoriaus©️ (Atvira Klaipėda) Laura Čilinskaitė, GYVAS MIŠKAS
Sveikų, brandžių, šimtamečių medžių kirtimai miestuose, taip įsisavinant ES fondų lėšas – jau tapo masiniu reiškiniu daugelyje Lietuvos miestų. Gamtinio, kultūrinio, istorinio paveldo ir „miesto plaučių“ naikinimas vyksta be diskusijų ar vietos bendruomenių pritarimo – jos nėra įtraukiamos į sprendimų procesus, joms nesuteikiama reikiama informacija, ja manipuliuojama. Sprendimų priėmimo procese pasigendama tinkamos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų kompetentingai įvertinti medžių sveikatą, gamtinę ir kultūrinę vertę, tokių sprendimų poveikį aplinkai bei suteikti kokybišką ir išsamią informaciją visuomenei, taip ginant jos teisę gyventi visavertį gyvenimą švarioje ir kokybiškoje aplinkoje.
Grubūs Orhuso konvencijos pažeidimai
Nepaisant žmonių pasipiktinimo miestų centruose, parkuose, skveruose masiškai pjaunami sveiki, brandūs medžiai – taip grubiai pažeidžiama Orhuso konvencija. Ši konvencija suteikia visuomenei 3 pagrindines teises: 1) gauti informaciją apie aplinką, 2) teisę dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus 3) teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Orhuso konvencija yra unikali tarptautinės teisės priemonė – užuot gynusi pačią aplinką, ji suteikia kiekvienam visuomenės nariui pagrindą ginti savo teisę gyventi švarioje ir kokybiškoje aplinkoje. Ši konvencija išplaukia iš pamatinės žmogaus teisės į gyvybę, tačiau čia turima galvoje ne apskritai teisė tiesiog išlikti gyvam, nesvarbu, kokiomis sąlygomis, tačiau teisė gyventi visavertį gyvenimą.
Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/kreipimasis-i-piliecius-del-masinio-miesto-medziu-paveldo-naikinimo-lietuvoje-ruosiamas-kolektyvinis-ieskinys-renkama-informacija/