„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie dalyvavote konkurse, kūrėte ir puošiatės. Jūsų kasmet vis gausesnis dalyvavimas man labai svarbus. Tad tikiuosi, kad dalyvausite ir kitame konkurse“, – sako konkurso „Kalėdiniai Raseiniai 2017“ organizatorius Airinas Jermolajevas.
Airinai, baigiasi tradicinis konkursas „Kalėdiniai Raseiniai“. Kuo jis skiriasi nuo ankstesnių konkursų?
Kaip ir kasmet konkursas įsibėgėja tik gruodžio viduryje, nors visada prasideda Advento pradžioje ir baigiasi Trijų Karalių dieną. Žinoma, visada konkurso pradžia kelia didelį nerimą, nes, atrodo, kad jame niekas nedalyvaus. Situacija keičiasi gruodžio viduryje, kai plūsteli dešimtys laiškų. Per tą laiką, kai organizuoju šį konkursą, šiemet pirmą kartą dalyvavo tiek daug darželių ir mokyklų klasių, bendruomenių, bibliotekos filialų, įmonių ir kitų įstaigų. Ankstesniuose konkursuose daugiausia sulaukdavome Raseinių ir rajono gyventojų nuotraukų. Tad šitokio bendruomeniško aktyvumo nesitikėjau. Jis mane labai nudžiugino.
Apžvelkime konkurso nugalėtojus? Kuo jų darbai ypatingi?
Darbų kaip ir kas met labai daug. Džiaugiuosi, kad rajono gyventojai taip aktyviai dalyvauja šiame konkurse. Tai labai didžiulė dovana ir įvertinimas. Šiemet sulaukėme 155 darbų, kuriuos pateikė 68 dalyviai. Vienas dalyvis gali pateikti keturis darbus. Nors daugiausia sulaukiame nuotraukų, bet gavome ir kelis filmukus, mažųjų dalyvių piešinius. Labai gražiais karpiniais konkursą praturtino kaimo bibliotekos. Konkurso darbus galima pažiūrėti www.facebook.com/Raseiniai.lt .
Konkurso „Kalėdiniai Raseiniai 2017“ laureatai – Nojus Alijauskas, Rita Milašienė, UAB „Prabauda“, Vida Mačiulskienė, Angelė Šarkienė, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija ir bibliotekininkė Birutė Mickienė. Raseinių krašto žmonės išrinko savo laureatą. Tai Virgį Užmedzkį. Jo konkursui pateiktas filmukas sulaukė per 500 „:patinka“ ir buvo peržiūrėtas net 64 tūkstančius kartų. Per visą šio konkurso laiką tokio palaikymo niekas nebuvo sulaukęs.
Konkurso laureatai apdovanojami rėmėjų įsteigtais prizais. Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiau padėkomis apdovanotos Raseinių „Saulutės“ lopšelio darželio „Saulučių“, „Žiogelių“, „Vabaliukų“, „Šnekučių“, „Pabiručių“, „Žvirbliukų“, „Pelėdžiukų“, „Boružėlių“, „Bangelių“, „Žirniukų“, „Lietaus lašelių“, „Bitučių“ ir „Vyturiukų“ grupės ir jų auklėtojos. Seimo nario padėkos taip pat įteiktos „Liepaitės“ lopšelio-darželio „Pelėdžiukų“ ir „Boružėlių“ grupėms ir jų auklėtojoms, Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos 4c, 3a, 4a klasės mokiniams, jų tėveliams ir auklėtojoms.
Konkurso organizatoriaus simboliniais prizais apdovanojami Jūratė Jurgelevičienė, Všį Raseinių dienos užimtumo centras „Vilties takas“ ir Sonata Petrošienė.
Kalėdoms skirtas konkursą jau galime įvardinti Raseinių įvaizdžio dalimi. Ką manote apie savo gimtojo miesto įvaizdį ir jo formavimo būdus? Ko pasigendate?
Labai džiugu, kad taip manote , bet, manau, dar toli konkursui iki prisidėjimo prie miesto įvaizdžio kūrimo. Be abejo, visi darbai atspindi, kad Raseinių krašte yra labai daug aktyvių, organizuotų, meniškų žmonių. Kalbant apie miesto įvaizdį… Prisiminiau vieną atsitikimą. Nuvažiavęs pas giminaičius į Žemaitiją ir su jais pabendravęs įvairiomis temomis, supratau, kad Raseiniai jiems – tai poeto Maironio apdainuota Dubysa, Šiluva, kur pasirodė Šv. Mergelė Marija ir politinis miestas dėl politinių pykčių, aistrų, neskaidrių sprendimų. Žinoma, kiekvienas apie Raseinius turi savo nuomonę, bet, manau, kad mūsų krašto įvaizdį kuria ir formuoja kiekvienas miesto ir rajono gyventojas.
Pabandykime vienu 3–6 žodžių sakiniu pristatyti Raseinius. Taigi kokią žinią Lietuvai ir pasauliui apie Raseinius pats siųstumėte?
Apie savo kraštą galėčiau pasakyti daug. Kaip pas mus bebūtų, kas bevyktų, bet namuose, kaip sakoma, geriausia. Raseiniai – tai piligrimystės, kultūros ir Lietuvos bendruomeniškumo centras. Gal kiekvienas kito krašto gyventojas apie savo kraštą taip atsilieptų, bet, manau, mūsų Raseinių krašto bendruomenės pačios aktyviausios, kūrybingiausios ir organizuočiausios. Kiek renginių, kiek akcijų ir visokių veiklų rajone vyksta, tik spėk nuvažiuoti. Gal mieste tokios veiklos šiek tiek mažiau, bet turime daug puikių meno kolektyvų, kurie garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Man labai džiugu, kad galiu bet kur nuvažiavęs pasigirti, kad mes turime ir chorų, ir šokių ir kitokių kolektyvų, talentingų ir kūrybingų žmonių.
Kokios, tavo manymu, stipriosios Raseinių pusės?
Gal pasikartosiu, bet manau, kad stipriosios Raseinių pusės – kultūra, menas, švietimas, sportas. Turime labai daug gabių ir garsių įvairių šakų sportininkų, kurie garsina Raseinius visame pasaulyje. Ne kartą tikrai esate girdėję apie Prezidentės apdovanotus moksleivius, sėkmingai išlaikiusius egzaminus. Tai akivaizdus įrodymas, kad Raseinių krašte yra labai gabaus, aktyvaus ir protingo jaunimo.
Kadangi konkursui reikalingi rėmėjai, dėl ko tenka susitikti ir bendrauti su verslininkais, kokius pokyčius pastebite rajono verslo plėtroje?
Tikrai, be rėmėjų negalėčiau jau šeštą kartą organizuoti šio konkurso. Mieste turime labai daug įmonių ir įstaigų, tik vienos remia vienus renginius, kitos – kitus. Ir tai normalu. Konkurso „Kalėdiniai Raseiniai“ rėmėjai labai ištikimi. Daug metų tie patys. Nuoširdžiai dėkoju Seimo vicepirmininkui Arvydui Nekrošiui, LSDP Raseinių skyriaus pirmininkui ir bičiuliams, LVŽS Raseinių skyriui, UAB „Izora“ vadovams ir kolektyvui, UAB „Selerina“, Reginos Ašmontiesnės knygynui ir jo savininkei, Raseinių savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Niekaip neįsivaizduoju konkurso be Raseinių Šeimos dekanato centro vadovės Irenos Dambrauskaitės pagalbos. Ir, žinoma, ištikimiesiems informaciniams partneriams už konkurso viešinimą. Tai savaitraščiui „Alio Raseiniai“, laikraščiui „Mūsų Raseiniams“, portalams www.manokrastas.lt, www.manoraseiniai.lt, www.raseiniaitv.lt , www.musuraseiniams.lt, www.renginiairaseiniuose.lt, raseiniunaujienos.lt.
Kiekvienas miestas, rajonas turi daugiau ar mažiau bendruomenišką savo bendruomenę, kuriai priklauso kiekvienas ten gyvenantis pilietis. Kuo ypatinga Raseinių bendruomenė? Kas pačiam sukelia pasididžiavimo jausmą, kad esate raseiniškis.
Sunku pasakyti. Aš visada džiaugiuosi ir visada giriuosi, jog esu gimęs, augęs ir gyvenu Raseiniuose. Man Raseiniai – puikus miestas. Čia visi visus pažįsta. Jaučiuosi kaip didelėje šeimoje. Žinoma, būna ir nesantarvės, pykčių, bet juk didelėje šeimoje visko pasitaiko. Raseinių kraštas turi ypatingą istoriją. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Raseiniai – buvusi Žemaitijos sostinė. Tai rodo, jog miestas Lietuvos mastu buvo svarbus ir įtakingas. Šiuo metu Raseiniai didžiuojasi gabiais, protingais ir veikliais žmonėmis.
Kalbėjosi Genovaitė Paulikaitė
manokraštas.lt redaktorė
no images were found