Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas padidino 6 kartus

Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (MTPVCA) privalomojo draudimo įmokos Lietuvoje per metus išaugo daugiau kaip 6 kartus. Tos pačios mūsų šalies draudimo bendrovės tą pačią paslaugą Estijoje siūlo iki 30 kartų pigiau.

Sparčios ne gyvybės draudimo paslaugų infliacijos priežasčių nesugeba nurodyti nei draudimo bendrovės, nei transporto įmonių savininkai. Logiškai siūlomas paaiškinimas tas, kad vairuotojai ir vežėjai privalo solidariai apmokėti nedrausmingųjų ir transporto verslo sukeltas žalas, kurios sparčiai auga ir Lietuvoje, ir Europoje. Tačiau kai kurios tarptautinės vežėjų kompanijos įtaria, jog draudimo tarifai galėjo išaugti ir dėl dirbtinai ribojamos konkurencijos Lietuvos draudimo rinkoje.

Nesuvokiamas skirtumas

Transporto ir logistikos paslaugų bendrovės „Alpi Baltika“ direktorius Eimantas Šivickas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad transporto priemonių papildomas draudimas metų pradžioje pabrango 6 kartus. Įmonė civilinės atsakomybės draudimu draudžia puspriekabes. „Pernai apdrausti civilinės atsakomybės draudimu puspriekabę kainavo apie 190 eurų, šiandien pigiausias pasiūlymas rinkoje yra 1200 eurų“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak jo, tokį pasiūlymą įmonei už puspriekabės MTPVCA draudimą pateikė bendrovė BTA. Kitų draudimo bendrovių Lietuvoje vidutinė draudimo įmoka siekė 1500 eurų, o brangiausias pasiūlymas viršijo 3900 eurų.

Draudikai įmonės vadovui aiškino, kad įmoka didinama dėl išaugusio bendro transporto įmonių nuostolingumo bei žalų išmokėjimo Europoje.

Įvairiose Europos Sąjungos valstybėse nustatyta skirtinga atsakomybė transporto priemonių valdytojams. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 50 proc. atsakomybės už draudžiamąjį įvykį prisiima vilkiko, 50 proc. – puspriekabės savininkas. Lietuvoje visą atsakomybę (100 proc.) už puspriekabę prisiima vilkiko savininkas, tad jeigu puspriekabė užkabintų kitą transporto priemonę, žala būtų priskirta vilkiką eksploatuojančiai įmonei.

„Alpi Baltika“ nuosavų vilkikų neturi, bet aprūpina darbu mažesnes bendroves, užsakydama puspriekabių vilkimo paslaugas. Dažniausiai įmonės puspriekabės keliauja į Skandinavijos valstybes Norvegiją, Švediją, Suomiją ir Baltijos šalis. Už 26 puspriekabių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį vienų metų draudimą „Alpi Baltikai“ šiemet teks sumokėti 31 200 eurų. Praėjusių metų pradžioje išlaidos tam pačiam draudimui siekė 4 960 eurų.

Pigiausią pasiūlymą – 1200 eurų už vienos puspriekabės civilinės atsakomybės draudimą – įmonei pateikė draudimo bendrovė BTA. Brokeris dar gavo bendrovių „If draudimas“, „Seesam“, „Compensa“, „Lietuvos draudimas“, „Ergo“ ir kitų pasiūlymus „Alpi Baltikai“ – šių draudikų paslaugos kainos vidurkis siekė 1500 eurų už puspriekabę.

„Rekordą pasiekė „Gjensidige“, pasiūliusi priekabai MTPVCA privalomąjį draudimą už 3 972 eurus – kaip už vilkiką“, – pasakojo E. Šivickas.

Planuoja registruoti

Estijoje „Alpi Baltika“ priklauso tarptautinei ALPI įmonių grupei, kuri valdo daugiau kaip 60 kompanijų Europoje ir visame pasaulyje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Todėl įmonė svarsto galimybę savo priekabas perregistruoti ir drausti Estijoje. „Turime galimybę jas registruoti pas kolegas Estijoje ir paskui iš šios įmonės priekabas nuomoti“, – paaiškino E. Šivickas.

Jo teigimu, Estijoje draudimo paslaugos keliasdešimt kartų pigesnės. „Estijoje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu priekabas draudžia tos pačios bendrovės – „Ergo“, BTA, „Seesam“ ir PZU, ir draudžia iki 30 kartų pigiau. Brangiausiai ten, kaip ir Lietuvoje, civilinį atsakomybės draudimą siūlo „Gjensidige“, tačiau įmoka už puspriekabę siekia ne 3 972 eurus kaip Lietuvoje, o 231 eurą. Pigiausia „Ergo“ paslauga estams – tik 40 eurų. Toks palyginimas: 40 eurų MTPVCA privalomojo draudimo įmoka Estijoje ir 1200 eurų – Lietuvoje, – pabrėžė pašnekovas. – Kaip tokiomis sąlygomis verslui konkuruoti rinkoje?“

Kodėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Lietuvoje kainuoja 30 kartų daugiau negu Estijoje?

E. Šivickas negauna aiškaus atsakymo iš draudikų. „Vienintelis paaiškinimas galėtų būti tas, kad Lietuvoje registruoto transporto ir vežėjų yra kelis kartus daugiau negu Estijoje. Teoriškai lietuvių transporto nuostolingumas yra didesnis negu estų. Pagal draudikų logiką, lietuviai Europoje daro daugiau avarijų negu estai. Fakto, kad lietuviai šiuo atveju sumoka atitinkamai daugiau įmokų negu estai, šiai teorijai pagrįsti, matyt, nepakanka“, – svarstė pašnekovas.

Kadangi civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, sveiką protą viršijančių įmokų dydis, E. Šivicko nuomone, turėtų būti privalomai reguliuojamas. „Negali būti, kad įmokų dydis gretimose valstybėse skirtųsi 30 kartų. Įdomiausia, kad vilkikų draudimo įmokos Lietuvoje ir Estijoje yra gana panašios, nors Lietuvoje jos irgi kiek didesnės“, – teigė transporto įmonės vadovas.

Brango labiausiai

Lietuvos banko duomenimis, 2017 metų trečiąjį ketvirtį motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos augo sparčiausiai iš visų draudimo grupių, tai yra 34 proc., ir pasiekė 160,8 mln. eurų, o sutarčių skaičius išaugo 6,6 proc. – iki 2,25 mln. vienetų. Trečiąjį ketvirtį išmokėta 17 proc. daugiau išmokų ir tai sudarė 85,7 mln. eurų.

Per 2017 metų pirmąjį pusmetį taip pat daugiausia brango transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Didžiausią ne gyvybės draudimo paslaugų dalį užimančio MTPVCA privalomojo draudimo apimtis padidėjo net 32,7 proc. ir tapo didesnė nei dešimtadalis milijardo, t. y. buvo 103,9 mln. eurų.

„Šios rūšies ne gyvybės draudimo plėtrai turėjo įtakos ne tik išaugęs sudaromų naujų sutarčių skaičius (6,7 proc.), bet ir didėjantys įkainiai (vidutinė įmoka, apskaičiuojama kaip draudimo įmokų ir sudarytų sutarčių santykis, išaugo net 24 proc.)“, – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.

MTPVCA privalomasis draudimas visais laikotarpiais nuo jo įvedimo (išskyrus pirmuosius metus, kai draudimo įkainiai buvo reglamentuojami įstatymu) buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelę įtaką bendram rinkos rezultatui.

„Akivaizdu, jog draudikai pagaliau ėmėsi priemonių, kad pataisytų susiklosčiusią padėtį. Tačiau ne vien pajamos turi įtakos rezultatui, sąnaudos – taip pat. Šios draudimo rūšies išmokų augimas (24 proc.) nelabai atsiliko nuo pajamų augimo, todėl mažai tikėtina, kad metų pabaigoje MTPVCA draudimo veiklos rezultatas būtų teigiamas“, – prognozavo Lietuvos bankas.

2017 metų pirmąjį pusmetį didžiąją dalį išmokėtų ne gyvybės draudimo sumų sudarė išmokos pagal transporto priemonių draudimo sutartis: išmokos pagal MTPVCA draudimo sutartis beveik pasiekė 60 mln. eurų. „MTPVCA draudimo išmokų augimas (24,1 proc.) buvo nulemtas ne tik padidėjusio draudikų gautų pretenzijų skaičiaus, tačiau ir pakitusių transporto priemonių remonto įkainių. Dėl to vos ne 10 proc. augusios vidutinės išmokos“, – teigė Lietuvos bankas.

Daugiau žalų, didesnės įmokos

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigė negalintis komentuoti Estijos draudimo rinkos bei kodėl tiek daug skiriasi draudimo paslaugų kainos dviejose šalyse. T. Nenartavičius akcentavo, kad kiekvienam vartotojui nustatoma skirtinga kainodara, atsižvelgiant į riziką, tad puspriekabės draudimo kaina gali svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų.

Lietuvoje transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, pasak jo, brango ne visiems, o tik daliai vartotojų. „Už draudimo paslaugas brangiau moka tie vairuotojai, kurie turi blogą žalų istoriją. Kiekvienam draudėjui įmoka skaičiuojama individualiai“, – aiškino T. Nenartavičius.

Į „Lietuvos žinių“ pastabą, kad draudimo įmokos pabrango ir „pavyzdingoms“ įmonėms, T. Nenartavičius atsakė: „Vežėjai daugiausia važiuoja užsienio šalyse, kur yra didesnė žala – tiek turtinė, tiek neturtinė: ir remontas, ir automobilių dalys daugiau kainuoja. Be to, jei per eismo įvykį sužalojami asmenys, gydymo išlaidos yra gerokai didesnės negu mūsų šalyje“, – svarstė T. Nenartavičius.

Įtakos draudimo įmokų didėjimui esą galėjo turėti ir pernai rudenį priimtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos, kuriomis maksimali draudimo išmoka už eismo įvykių metu padarytą neturtinę žalą didinama nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų.

„Viskas priklausys nuo teisminės praktikos – kokios sumos bus priteisiamos už vadinamąją moralinę žalą“, – teigė T. Nenartavičius.

Estijoje – aukštesnė vairavimo kultūra

Laikraštį konsultavęs draudimo ekspertas Paulius pastebėjo, kad įmokos išaugo tik krovininių automobilių priekaboms, kurios naudojamos Europoje. „Tuo metu lengvojo automobilio priekabos 12 mėnesio draudimas Lietuvoje kainuoja 5–10 eurų, kai seni klientai moka minimalią 5 eurų įmoką“, – teigė jis.

Nuo 2003 metų draudimo bendrovėje dirbantis ekspertas pasakojo, kad Draudimo priežiūros komisija tais metais lengviesiems automobiliams nustatė maksimalią 220 litų (63,7 euro) įmoką. „Ši kaina daugiau mažiau laikėsi daugiau kaip 12 metų, kai visos paslaugų ir prekių kainos rinkoje pakilo nuo keletos iki keliolika kartų. Konkuruodamos tarp savęs bendrovės pardavinėjo draudimo paslaugas dempinginėmis kainomis. Tai tenkino visus vartotojus, nors nė vienoje publikacijoje apie tai neradau mažiausio paminėjimo“, – pastebėjo eskpertas.

Jo nuomone, rašydami apie kainas Estijoje žurnalistai neįvertina, kad Estijos vairuotojų vairavimo kultūra yra bene 20 kartų aukštesnė nei Lietuvoje. „Teko ne kartą ten vairuoti ir kaskart jaučiuosi kaip kokioje Norvegijoje. Kartą teko kalbėti su prancūzais atvykusiais savo automobiliu į Estiją. Jie taip pat stebėjosi išskirtine Estijos vairuotojų kultūra keliuose, kur pėstysis yra Dievas, o vairuotojai kelyje elgiasi kaip savo šeimoje, saugodami vienas kitą“, – sakė jis.

Be to, draudimo ekspertas pažymėjo, kad didžioji dauguma krovininių automobilių vairuotojų Lietuvoje registruotose pervežimų bendrovėse yra iš Ukrainos ir Baltarusijos, kur eismo kultūra ir vairuotojo teisių isigijimo būdai yra nežinomi ar nuspėjami, tad vairuotojų iš Lietuvos autoįvykių dažnis Europoje yra išaugęs.

„Suprantu, kad kainų augimas nėra geras dalykas. Ypač tai pajaučiame užsukę į autoservisus, kur per porą metų detalių ir paslaugų kainos išaugo kelis kartus. Mano galva, tai yra viena iš priežasčių, kodėl privalomojo draudimo įmokos išaugo. Jos ir toliau augs, nes neturtinės žalos padidėjimas nuo 5 tūkstančių iki 5 milijonų draudimo kompanijas privers tai daryti, teismams priteisiant vis didesnes išmokas“, – mano draudimo ekspertas.

Už neturtinę žalą galės prašyti 5 milijonų

„Lietuvos žinios“ rašė, kad 2017 metų lapkričio 16 dieną Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis maksimali draudimo išmoka už eismo įvykių metu padarytą neturtinę žalą padidinta nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų.

Draudimo bendroves įpareigojus atlyginti visą nukentėjusiųjų reikalaujamą žalą šios išmokų ribos, kaip nuogąstaujama, smarkiai išaugs.

Iki šios pataisos priėmimo draudikai tvirtino, kad jei teismų praktika nesikeis, nauja įstatymo pataisa privalomojo draudimo kainai didelės įtakos neturės. Esą draudimo liudijimai gali pabrangti vos 1–2 eurais. Vartotojai baiminosi, kad tai bus papildomas pretekstas didinti pernai pavasarį 20–30 proc. šoktelėjusias vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kainas. Tada šis draudimas, kurio negali atsisakyti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, beveik visiems vairuotojams brangintas motyvuojant tuo, kad jie privalo solidariai apmokėti nedrausmingų vairuotojų ir verslo sukeliamas žalas.

Draudikų patirtis rodo, kad neturtinę žalą, pavyzdžiui, dėl artimojo mirties ar sužalojimo, patyrę asmenys nepasitenkino maksimaliomis draudimo išmokomis ir papildomai prisiteisdavo 4–8 kartus didesnes kompensacijas. Nuosgąstauta, kad šias sumas perkėlus mokėti draudimo bendrovėms privalomojo draudimo kainos pašoks dar labiau. Iki šiol neturtinės žalos išmokos, priteistos teismo, svyruodavo tarp 25–50 tūkst. eurų.

Iki įstatymo pataisos įsigaliojimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo suma dėl žalos asmeniui (įskaitant 5 tūkst. eurų dėl neturtinės žalos) siekė 5 mln. eurų ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Draudimas padengdavo neturtinę žalą iki 5 tūkst. eurų, o jei priteisiama didesnė žala, šią ribą viršijančią sumą sumokėdavo įvykio kaltininkas.

Nuo 2018-ųjų lapkričio 1-osios įsigaliojus įstatymo pataisoms, draudimo bendrovės turės padengti neturtinę žalą iki 5 mln. eurų.

Ribojama konkurencija

„Lietuvos žinios“ pernai rašė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) tarifai drastiškai (kartais net iki 40 proc.) galėjo išaugti ir dėl galimai dirbtinai ribojamos konkurencijos rinkoje. Mat šios rūšies draudimu Lietuvoje gali užsiimti ne visi draudikai, o tik tie, kurie TPVCAPD administruojančiam Lietuvos draudikų biurui sumoka 116 tūkst. eurų dydžio stojamąjį nario mokestį. Tai galimai trukdo ateiti į rinką naujiems žaidėjams, kurie galbūt pasiūlytų už privalomąją paslaugą mažesnius tarifus.

Stojamojo nario mokesčio nėra Lenkijoje ir Vokietijoje, o Lietuvoje privalomojo draudimo tarifą dar didina ir dauguma kitų administracinių mokesčių. Pirmoji apie galimai stojamojo nario mokesčio daromą žalą atvirai prabilo tarptautinė dalijimosi kroviniais bendrovė „Trans.eu Baltic“, kurios filialas veikia ir Lietuvoje.

Skaičiai

Lietuvos draudimo bendrovės taiko ypač didelius administravimo mokesčius nuo įmokų vertės. Administravimo mokesčiai siekia 40 proc. įmokos sumos. Papildomai įskaičiuojama apie 10 proc. pelno marža ir atlygis draudimo brokeriams. Tokia nusistovėjusi praktika kelia draudimo kainas.

Minimalus draudimas Lietuvoje pernai siekė apie 1000 eurų per metus. Tačiau gaunančiųjų tokias sąlygas nėra dauguma. Didžioji dauguma vežėjų galėjo draustis mokėdami iki 1300 eurų. Šalyse kaimynėse draudimas vežėjams kur kas pigesnis. Lenkijoje vienas pigiausių ir paprasčiausių prieinamų rinkoje modelių kainuoja apie 400 eurų (1600 zlotų) per metus. Vokietijoje automobiliams iki 3,5 tonos svorio taikoma apie 420 eurų privalomojo draudimo suma, iki 7,5 tonos – 600 eurų, iki 12 tonų – iki 660 eurų ir daugiau negu 12 tonų – iki 750 eurų per metus.

2016 metais Lietuvoje buvo fiksuota 100 tūkst. eismo įvykių. Tiek jų sukėlė Lietuvos gyventojai ir savo šalyje, ir užsienyje. Tai yra 14 tūkst. avarijų daugiau nei 2015-aisiais. Maždaug 14 mln. eurų padidėjo eismo įvykiuose patirta žala.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/civilines-atsakomybes-privalomojo-draudimo-imokas-padidino-6-kartus/257705?platform=hootsuite
© Lietuvos žinios

One thought on “Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas padidino 6 kartus

  1. lietuva taigi AFERISTU krastas.visi mato kad leidziama valdzioje sukciauti tai tai ir daro

Comments are closed.