Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Raseinių rajono savivaldybė ketina atnaujinti Šiluvos miestelio parką. Projekto imasi architektų, dizainerių ir inžinierių komanda „KAI“, kurią sudaro Agnė Kriaučiūnaitė, Deimantė Vaičiukynatė, Kristina Puidokaitė, Salvija Bučaitė ir Matas Kriaučiūnas.
Konkurse dalyvaujanti komanda „KAI“ teigia, kad Šiluvos miestelis labiausiai sudomino savo religiniu identitetu, diktuojančiu tolesnį koncepcijos vystymą teritorijoje.
„Šiluvos miestelis pritraukia dideles piligrimų grupes, maldininkus, vyksta kasmečiai atlaidai, tačiau miestelis stokoja išvystytos rekreacinės funkcijos. Šiluvos miestelio parkas nėra įveiklintas ir sutvarkytas, nors ir įkurtas centrinėje miestelio dalyje. Šis parkas turi poreikį ir potencialą tapti kokybiška rekreacine vieta atvykstantiems piligrimams ir vietos gyventojams. Šiluvoje trūksta kokybiškos viešosios erdvės – parko, kuriame žmogus galėtų pailsėti, atrasti kultūrinį kontekstą, galbūt net sustoti ilgesniam laikui“, – teigia „KAI“ atstovai.
„KAI“ nariai atskleidė, kaip jie įsivaizduoja ateities miestus. Vienas pagrindinių elementų – darni praeities ir ateities sinergija.
„Miestuose diegiamos naujovės turėtų būti sintezėje su vietos identitetu. Ir dėl šių dienų įvykių Ukrainoje ateities miestas turėtų būti saugus ir atviras visiems be jokios baimės įsileisti tuos, kas linki blogo ar nesantvarkos. Mieste turėtų vyrauti itin patogus susisiekimas, labiausiai dviračiais ar pėstute, išvystytas viešasis transportas – asociacija su požeminiu metro tinklu, miegamieji ir gyvenamųjų namų rajonai pernelyg nenutolę nuo centro, bendruomenių kūrimas per architektūrą ir urbanizmą: mini miesteliai mieste – visi su savo kultūrinėmis erdvėmis, apželdinimu, meniniais elementais, dizaino sprendimais. Ateities miestas turėtų kvėpuoti kokybe ir branda , t. y. vadovautųsi tuo, kad mažiau, bet geriau su idėja“, – tvirtino „KAI“ nariai.
Kalbėdami apie inspiracijas, „KAI“ komandos atstovai pastebėjo, kad kūrybai įkvepia „naivus“ noras pagerinti pasaulį.
„Architektūra, kaip įrankis, gali padėti atskleisti ar sukurti identitetą, pagerinti aplinką nuo mikro- iki makromastelio – nuo vieno asmens gyvenamojo buto iki miesto urbanistinio audinio. Originaliausių idėjų kyla įsileidus projektą į mintis, į kasdienę rutiną. Tuomet geriausi sprendiniai gali kilti netikėtai, nebūtinai intensyviai dirbant prie projekto, o einant gatve, kalbant, stebint aplinką, gyvenančius žmones, jų judėjimą – tarsi nuolatos pulsuojantį gyvenimą aplink tave. Neretai išvykos svetur, kitokių požiūrių į architektūrą ar vidaus dizaino sprendimus pamatymas, sujungiant mintis, sufleruoja kūrybinį proveržį.
Lygiuojamės į švarią energiją, į besąlygišką tikėjimą, kad principas „less but better“ (Dieteris Ramsas) egzistuoja bet kurioje gyvenimo srityje. Tikriausiai pernelyg nesistengiant – galimai pastebima mūsų studijos stilistika – minimaliai detalių, bet neminimalūs sprendiniai ir viskas su charakteriu“, – teigė „KAI“ komandos nariai.