Tokį gražų gruodį, kaip šis Lietuvoje, įdienojus pasivaikščioti miške – vienas malonumas. Tačiau šį kartą būrelis žurnalistų, vedini Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto, žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus ir Tado Ivanausko muziejaus vabalų ekspertų dr. Romo Ferencos bei dr. Vytauto Tamučio į Pravieniškių biosferos poligoną atkako ne paprastam pasivaikščiojimui. Kirtavietėse, apie kurias tiek šiandien kalbama, yra ką patyrinėti net paspaudus šaltukui.
Daug diskusijų apie žalą gamtai
Šiandien miškų kirtimas – viena populiariausių diskusijų temų. Skėsčiojama rankomis, kad gaila medžių, naikinama mūsų natūrali gamta. Tačiau iš tiesų, kaip ir daugelyje situacijų, yra dvi pusės. Ir specialistai sako, kad kirtimai, ūkininkaujant miškuose, kai kuriais atvejais yra vienintelis efektyvus būdas išlaikyti nepakitusią rūšinę miško sudėtį.
„Kirtavietės pirmiausiai reikalingos žmogui, nes be medienos neapsieisime. Tik šokiruoja tai, kad vienu metu iškertami labai dideli plotai. Tačiau įsivaizduokite, ar įmanoma kitaip? Įlįsti į mišką, iškirsti keli medžius ir nieko nepažeidus vėl išlįsti? Vargu“, – kalbėjo dr. V.Tamutis.