Pradžioje yra vykdomi tyrimai, kurių metu yra vertinama juodųjų dėmių aplinka, kelio techniniai parametrai, vyraujantys eismo įvykių tipai, paros ir metų laikas. Atidžiai ištyrus šias pavojingas vietas, pagal prioritetą jose diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės, pritaikytos kiekvienam konkrečiam atvejui. Pavyzdžiui, sankryžose susidariusiose juodosiose dėmėse įrengiamos žiedinės sankryžos, iškiliosios salelės, kairiojo posūkio juostos, apšvietimas, kelio ruože – pėsčiųjų ir dviračių takai, ruožų apšvietimas, „miesto vartai“. Tose vietose, kur dėl sudėtingų projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrų darbai gali užtrukti 3–5 metus, įrengiamos greito poveikio priemonės: kelio ženklai, apsauginiai kelio atitvarai, keičiamas kelio dangos ženklinimas, dangoje frezuojami eismo juostų atskyrimai, įrengiamos įvairios inžinerinės greičio valdymo priemonės, greičio matuokliai.
Vienas iš svarbiausių jau pradėtų įgyvendinti projektų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,75 km kapitalinis remontas. Čia planuojama panaikinti ir ilgametę juodąją dėmę „Megos“ sankryžoje.
Lietuvos automobilių kelių direkcijai kryptingai diegiant minėtas inžinerines eismo saugos priemones, juodųjų dėmių valstybinės reikšmės keliuose per pastaruosius metus pavyko sumažinti daugiau nei dešimteriopai.