Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti siurrealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešajame gyvenime, norisi vemti, po to – ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu, ir traukinys juda toliau savo vėžėmis. Būtent tokį jausmą turiu po paskutinės žurnalo „Valstybė“ organizuotos „Lietuvos ekonomikos konferencijos“.
Šis mano komentaras – savitas rėkimas ir reikalavimas, kad visuomenė įjungtų smegenis, klausytų, galvotų, nustotų būti mandagi, besišypsanti visiems ir visada ir pradėtų rėkti, reikalauti kokybės. Kokybės iš žiniasklaidos, kokybės iš politikų…
Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės!
Kai po konferencijos norisi „vemti“
Tiesa, šis jausmas ne dėl to, kad daugumą diskusijų Eduardas Eigirdas ne tik kad nepraturtino, bet ir sugadino savo nykiais, bukais juokeliais (remark’ais). Šis jausmas ir ne dėl to, kad nebeliko „diskusijų“, kai klausimus panelių dalyviams galėdavo užduoti auditorija (galbūt tos diskusijos nekeisdavo pasaulio, bet su buvusiu energetikos ministru padiskutuoti apie norimą statyti Visagino atominę elektrinę bent skatindavo dalį auditorijos įjungti smegenų ląsteles). Toks jausmas yra dėl to, nes kad ir kiek „akademikai“ bekaltų į galvas viešumoje, kas yra negerai Lietuvoje, nei žurnalistai, nei konferencijos rengėjai, nei panelių dalyviai, atrodo, nieko negirdi ir gyvena savo rožiniame pasaulyje. Lietuvos realybė ir „elito“ realybė – tarsi du atskiri pasauliai.
Nesupraskite manęs klaidingai, priešingai nei Aušra Maldeikienė mano, (bent jau aš nesijaučiu) esantis nei jaunas, nei labai naivus.
Aš suprantu, jog konferencija reikalinga susirinkti pinigams, reikalingiems finansuoti žurnalo leidybą. Iš to gyvena „Valstybė“, iš to maitinasi ir „Verslo žinios“. „Žinių radijas“, kuriame skaitau savo komentarus, regis, irgi kartais bando kažkokius renginius organizuoti. Žiniasklaidos verslas tapo sunkus. Kai nėra pinigų, tai galų gale trūksta ir investicijų į kokybę. O kam investuoti į kokybę, kai „papai“ uždirba visus pinigus internetiniuose portaluose?
„Lietuvos ekonomikos konferenciją“, mano supratimu, reikėtų pervadinti į
Lietuvos (akvariumo) [ekonomikos] „konferencija“
Galbūt aš iš tiesų naivus, manydamas, jog į konferenciją susirinkę „verslo elito“ moterys ir vyrai bent jau bandys galvoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Kodėl? Jeigu jiems rūpi jų verslas, tai, mano supratimu, jiems turėtų rūpėti ir nuomonė iš išorės. Aštrių protų situacijos vertinimas, kuris padėtų iš anksto atpažinti trendus ir priimti atitinkamus sprendimus. Politikams šita konferencija irgi turėtų rūpėti, nes svarbu girdėti ir privataus verslo balsą, nuotaikas, nuomones. O kaip viskas vyksta iš tiesų? Niekam nerūpi niekas. Svarbiausia pristatyt, pakalbėt ir pabūt ant scenos. Na štai, du balandėliai: Gitanas ir Ingrida…
Intarpas:
Nausėda vs Šimonytė
Ką čia vs.? Jokio čia versus nėra. Antraštė turėtų būti: „Jeigu Nausėda būtų nevedęs, Šimonytė ir Nausėda kartu iškeliautų į 4 metų povestuvinę kelionę“
Ar matėte prezidentų rinkimų kampaniją, kurioje du kandidatai suoktų vienas apie kitą, tarsi norėtų piršlybų? Čia taip bandoma pateikti savo skirtumus, išryškinti savo pozicijas, vertybes? Gal Nausėda ir Šimonytė tiesiog galėtų viešai pripažinti, kad neturi jokių vertybių? Arba neturi sąžinės ir „kiaušų“ atvirai apie jas kalbėti, nes bijo, kad tai atgrasys dalį rinkėjų? Nausėda konferencijoje džiūgauja, kaip faina, kad rinkimuose dalyvauja Šimonytė, nes abu protingi ir yra apie ką padiskutuoti. Tik diskusijos šioje rinkimų kompanijoje nerasta. Nyku!
Ta nykuma yra ir mūsų politinių partijų savi-destrukcijos pavyzdys. Kandidatai nežino, ar dalyvaus rinkimuose, svarsto iki paskutinės akimirkos. O kai sumano, paskelbia apie savo „žygį“, nors dar net rinkimų kampanijos neturi. Mano žiniomis, net 3 kandidatams šiuo metu dar tik rašomos rinkiminės kampanijos programos.
Žiniasklaida.
Kokia dar žiniasklaida? Mes jos neturime…
Intarpo pabaiga, grįžtame į konferenciją…
Diskusija tarp Šimonytės ir Nausėdos. E.Eigirdas: „Tai dėl kokių dalykų sutarsite?“ Klausimas po to, kai pusę valandos abudu suokė apie viską visokį nieką. Po to, kai Nausėda aiškino, kaip yra už tai, kad Lietuva atstovautų ES darinyje Lietuvos pozicijai, vos po kelių sekundžių pasakydamas, kad Lietuva turi atstovauti ES pozicijai. Čia jau pasidaro nebeaišku, ar LT ir ES pozicija visada atitinka? Ką daryti, kai ES nėra vieningos pozicijos? Ką daryti, kai LT pozicija skiriasi nuo ES pozicijos? Klausimai kandidatui? O ne… o kam? Norint klausimus užduoti, reikia intelektualiai dirbti. Ką daro diskusijos vedėjas ir publika? Šypsosi, ploja…
Nausėdos bestuburiškumas
Kalbėdamas apie tai, kaip Lietuva turėtų vienyti JAV ir ES pozicijas:
… ir stenkimės, kad mums nereikėtų priimti labai skausmingų pozicijų, kuomet reikia atsistoti į kieno nors pusę. Nes tas atsistojimas į kieno nors pusę turi visada tam tikrą politinę kainą. Stenkimės, kad tu skirčių, kurios verčia pasirinkti barikadų puses, būtų kuo galima mažiau, o jeigu to nepavyksta išvengti ir atsiranda konkretūs klausimais, kuriais tiesiog tenka užimti poziciją, tada ir turėkime tą poziciją
Leiskite – pasakysiu, ką manau apie tokią mintį: kandidatas yra bestuburis, siūlo Lietuvai įgyvendinti bestuburę užsienio politiką, o stuburą atrasti tik tada, jeigu jis būtinas. Gal nestebina tai, kad kandidatas iš vienos pusės sako, kad su autoritariniais režimais nėra ko diskutuoti, iš kitos pusės meilikauja Kinijai?
4. Dialogas su Rusija. „Prieš kalbantis turime deklaruoti principus ir nepadaryti iš savo principų mazgotės, bendraujant su valstybėmis, kurios šiandien elgiasi agresyviai, kuriose yra žmogaus teisių pažeidimų ir kurios neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją.“5. Atviras žvilgsnis į Kiniją. „Aš už tai, kad ekonominis bendradarbiavimas su Kinija būtų plėtojamas, dėl prekybos nėra kokių nors ypatingų rizikų. Svarbu atskirti investicijas į kokias nors siuvyklas, tekstilės ar baldų pramonę, ir į infrastruktūrą ar IT technologijas. Pirmuoju atveju esu už, antruoju atveju investicijos turi praeiti nacionaliniu saugumu besirūpinančių institucijų filtrą. Žiūriu į Kiniją atviromis akimis, suprantu, kad be ekonominės ekspansijos planų kartais gali būti ir kitokių planų (…). Gerbiu Dalai Lamą kaip religinį dvasinį lyderį. Jam apsilankius Lietuvoje, su juo galėtų susitikti ir mūsų religiniai lyderiai, bet šiandien nematau būtinybės ir galimybės, kad prezidentas turėtų sutikti Dalai Lamą savo rūmuose.“
Gavęs klausimą, ar Lietuvoje politikai geba diskutuoti su visuomene apie tai, kokios ES norime, Nausėda pasileidžia, pirma, į diskusiją apie tai, kaip pradėjo skaityti komentarus apie save…
Dėkui, jau supratom, tamstai dėmesio stygius, narciziškumas, poreikis būti patvirtintam…. Eikite spręsti savo psichologinių problemų pas psichoterapeutą, ne į rinkimų kampanijas….
„Lithuania first“
„Šiandien mes matome susiduriančias dvi priešpriešines sroves, viena, vadovaujama Macron’o, siūlo dar daugiau centralizuoti ir suveržti ar užveržti Europos kūną, kita dalis pasisako už tai, kad liktų tautų Europa, kurioje tautos turėtų nemažą dalį suverenumo savo rankose. Lietuvos pozicija turėtų būti tokia, kad mes turime labai atidžiai stebėti kiekvieną iniciatyvą, vertinti ją, kiek ji tinka mūsų nacionaliniais interesų sumetimais…“ – tada Nausėda pavardija, kokios iniciatyvos atitinka mūsų interesus, bet neatitinka tai, kad būtų atsisakyta veto teisės mokesčių politikoje, nes mokesčių politika yra svertas mums prisitraukti verslą ir tos „meškerės“ Nausėda nenori atiduoti
Gal Nausėda suderino poziciją su Šapoka? Kiek buvo sprendimų ar siūlymų iš ES pusės naikinti Lietuvos mokesčių lengvatas? Kaip dažnai mes ta veto teise pasinaudojome? Ar nemano kandidatas, kad ta veto teisė labiau naudinga mokesčių optimizavimu užsiimantiems Nyderlandams, Liuksemburgui, Kiprui? Ar atsistodamas neva tautinio suvereno pusėje, Nausėda neatsistoja didžiųjų kompanijų, kurios nori ir toliau išvengti apmokestinimo, pusėn? Ar neatrodo kandidatui, kad jo pasiūlymas yra vykdyti vienkryptę integraciją? Pasiimti, ką duoda, ir nieko negrąžinti atgal?
Turėtume žiniasklaidą, kažkas šiuos klausimus užduotų…. Kažkam rūpėtų, ką ir kodėl tauška kandidatas į prezidentus aiškindamas, jog yra už „gerovės valstybę“, bet nepasakydamas, kam ta gerovės valstybė, jo supratimu, turėtų būti kuriama (šioje vietoje rekomenduoju kitą intarpą: šį Vaido Navicko tekstą ČIA)
Šimonytė, nors ir kalba apie grėsmes liberaliai demokratijai, kažkaip labai keistai įvardina šios grėsmės priežastis.
O vargeli…. neatpažinti, kokie politiniai spendimai pasaulyje nuo ~70-ųjų metų didina atskirtį pasaulyje, dėl ko ir turime tai, ką turime, yra tiesiog nuostabu! Tai kad maržinalistų paveiktas Reagan’as 80-ais nedidino MMA, dėl ko MMA realiai nuvertėjo 30% ir tai buvo vienas svarbiausių veiksnių, lėmęs JAV pajamų nelygybės didėjimą, aišku… na, kaip čia kritikuosi tuos, kurių laive sėdi? Na ok, TS-LKD nepriimta kritikuot respublikonų, na ok, bet gal bent jau pripažinkime, kad globalizacijos ir technologinio progreso poveikis, stipriai prisidedantis prie augančios nelygybės šalyse, neprasidėjo prieš 10 metų?
Tada atėjo Skvernelis…
…kalbėjo kaip premjeras. Gal būtent dėl to, kad nekiltų dilemų, kaip kas dalyvauja, ir neprisijungė prie Nausėdos ir Šimonytės dueto. Bet, įtariu, politinė programa dar irgi neparuošta, tai ir diskutuot nebūtų aišku, apie ką.
Skvernelis, na, net nežinau, ką komentuoti. Manau viena nuotrauka pasako daugiau nei 100 žodžių….
…daug gražių skaidrių, nusišnekėjimas apie neva iš šešėlio jau ištrauktus kelis šimtus milijonų eurų (primenu, VMI kalba apie 30 mln. eurų) ir bandymas įgelt visiems kritikams, kurie aiškino, kad vykdant „mokesčių reformą“ trūks pinigų viešajam sektoriui. Vos po pusvalandžio toje pačioje konferencijoje buvo cituojamas kitas vyriausybės narys: „R.Masiulis: pinigų trūksta ir dideliems projektams, ir kelių palaikymui“.
Turėtume žiniasklaidą, tai gal susidėliotų koks žurnalistas klausimus ir priremtų premjerą, kad pastarasis nekartotų to, ką yra išmokęs atmintinai?
Ne, neturiu iliuzijų, kad premjeras geba mąstyti. IMHO, Premjeras yra policininkas, išmokęs vadovautis instrukcijomis. Tačiau kas jam rašo instrukcijas – apie tai niekas kalbėti nenori… kodėl? Na žinote, visi tie ministerijų viešinimo projektai finansuojami ES lėšomis….
„Asfaltinė demokratija“
Konferenciją pagaivino Rima Urbonaitė, grįždama prie nustekentos Lietuvos „asfaltinės demokratijos“ temos, bet tuo ir baigėsi akistata su Lietuvos 2019 metų iššūkiais… Eduardui buvo svarbiau sužinoti kuris (iš dviejų jo favoritų – aut. pastaba) bus prezidentas: Gitanas ar Ingrida… apie gilumines politines problemas kalbėta nebuvo.
Apibendrinamoji diskusija: „Svarbiausi veiksniai, kurie 2019 m. darys įtaką Lietuvos verslui bei valstybei ir į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti Lietuvos verslo lyderiai“
Na ir ką, susirinko tada visi, kas dar buvo likę, į paskutinę panelinę diskusiją. Neketinu transkribuoti visko, kas buvo pasakyta, nes sugadinčiau klaviatūrą ir likčiau be miego…. Tačiau keli epizodai:
TV3 generalinė direktorė, paklausta apie šių metų didžiausius Lietuvos ir savo verslo iššūkius, atsako:
<…> labai daug paranojos <…> didelis pokytis nuo kitų metų yra tai, kad lietuviškas verslas yra pozytivesnis nei tarptautinis <…> kaip žinia, anoji krizė įvyko lapkričio gruodžio mėnesį, tai kaip negalime pasakyti, kuo baigsis krepšinio čempionatas papuolus į tokia grupę, taip šiandien sunku pasakyti, kaip atrodys šie žiniasklaidos metai
Į klausimą, „kokie veiksniai neramina, kokius veiksnius stebite?“, TV3 vadovė atsako:
Aš norėčiau visiems palinkėti draugiškumo ir vienybės, nes kuo toliau, tuo labiau ryškėja dvi Lietuvos… daugiau draugiškumo ir tolerancijos…
Taip kalba TV3 vadovė? Mes dar stebimės, kad Lietuvoje beveik nebėra normalių žurnalistų… Iš kur jų bus, jeigu vadovai ne tik kad negali kalbėti apie ateities iššūkius, bet ir nėra pajėgūs reflektuoti esamos situacijos? Na, nebent tik apie grožį dar gali kalbėti…
https://www.tv3.lt/naujiena/892944/tv3-vadove-laura-blazeviciute-atskleide-puikios-isvaizdos-paslaptis
Kitas visiško nusišnekėjimo pavyzdys – Valdas Sutkus. Pažėręs komplimentus Skverneliui UŽ DIDĖJANČIAS PENSIJAS, Sutkus pasidžiaugė kitais dviem kandidatais:
…ponia Šimonyte, ekonomistė ir gyvenime buvusi Finansų ministre, moka skaičiuoti pinigus ir, bent jau tikiuosi, prižiūrės, kad jie nebūtų švaistomi vėjais ir būtų investuoti protingai ir teisingai. Gitanas Nausėda, jam turbūt ir Dievo duota, ekonomikos analitikas, tai visi trys šitie žmonės turi pakankamą supratimą ne tik apie ekonomiką, bet ir kad svarbi ekonomika….
Nežinau ar verkti ar juoktis… Skvernelis priskiriamas prie išmanančių ekonomiką, Šimonytė, kaip prezidentė, prižiūrėtų, kad „teisingai“ – čia kam teisingai, Sutkui (?) – būtų investuojami pinigai… o Nausėdai, kaip suprantu, Sutkus meldžiasi?
Teisininkų vertybės?
Konferencijos metu Vilius Bernatonis („TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris) nusiskundė, koks dar „ryšių siekiantis“ mūsų verslas:
Tačiau vos keliolika minučių vėliau tas pats teisininkas aiškino, jog turi daug vaikų ir labai gerai žino, „kaip yra sunku vaikus patekti į gerą mokyklą“ ir todėl premjero dienotvarkėje turėtų būti pirmu numeriu švietimas…
Tai kaip vaikus patalpinote į geras mokyklas? Be ryšių?
Ar ką reiškia „sunku patekti“? Ar nepateko jūsų vaikai į geras mokyklas? O gal teko persikraustyti į kitą rajoną, kad pagal gyvenamąją vietą pavyktų? Nematote čia problemos?
Galimybių nelygybė par excellence
Ką galėjo, ką turėjo „elito“ atstovas daryti? Turėdamas daug vaikų, matydamas mokyklų kokybės skirtumus, IMHO, galėjo ir turėjo stengtis kelti šį klausimą savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu. Užduoti klausimą sau, kaip piliečiui, ką jis gali padaryti, kad būtų geriau?
Apibendrinimas
Tai va, štai tokia nuoga tiesa apie situaciją Lietuvoje. Ir dėl to ši konferencija gera ir naudinga. Ji parodo pūlius, kurie kaupiasi politikos, verslo ir žiniasklaidos „elito“ viduriuose… ir kaip visi aklai renkasi į tokias konferencijas ir tais pūliais mėgaujasi… plodami, šypsodamiesi…svarbiausia – tik neužduoti nepatogių klausimų…
Po epilogo
Vienas žurnalistas nusiskundė, kad nėra apie ką rašyt. Klausiu, kodėl nesikapsto, kodėl gerėjant gyvenimui, nemažėja emigracijos srautas, kodėl ir kam naudingas veto teisės dėl mokestinės politikos ES neatsisakymas Lietuvoje? „Jo, gal reikėtų…“ – giliai atsidusęs atsakė pašnekovas.
Žiniasklaida Lietuvoje nuraško žemai kabančius vaisius, raportuoja faktus, bet neužsiima žurnalistika.
Kita žurnalistė nusistebėjo, kai pasakiau, jog ruošdamas vieną savo Žinių radijo „Ekonomisto komentaro“ laidą (kuri trunka 7–10 min.) aš užtrunku 1–3 dienas! Žurnalistai nesupranta tokių terminų. Čia ir dabar, greit ir daug. Tada ir turime, ką turime. Ir kol nereikalausime daugiau, daugiau ir negausime.
Tad šis komentaras yra ne papurkštavimas ir ne naivaus jauno ekonomisto nuostaba, o reikalavimas ir skatinimas, kad ir kiti reikalautų kokybės. Pareikalauti kokybės iš žurnalistų ir iš politikų. Gal tada išgausime kokybę ir iš „verslo elito“…
