Pirmąją dalį skaitykite ČIA.
Truputis istorijos. Kai 2000-ųjų rudenį susijungė Lietuvos socialdemokratų partija [vadinta atsikūrusiąja, europine, veikusia iki sovietų okupacijos] bei Lietuvos demokratinė darbo partija [buvusi sovietų Lietuvos komunistų partija], tuometinis LR Seimo vadovas tradiciškai sužibėjo tiksliu aforizmu.Žiniasklaidoje tas epizodas buvo atpasakotas ir taip: „Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis politinių oponentų veiksmams apibūdinti pasitelkė kulinarinius terminus. Paklaustas, kokią reikšmę Lietuvai turės dviejų kairiųjų partijų – LDDP ir LSDP – pasirašyta vienybės deklaracija, V.Landsbergis sakė: „tokią reikšmę, kiek Lietuvos vartotojai mėgsta lakštingalų kotletus“. „Nes perspektyvoje tai yra lakštingalų kotletai, kurie gaminami per pusę iš lakštingalų mėsos ir iš arklienos, imant pusę lakštingalos ir pusę arklio“, – sakė spaudos konferencijoje Seimo pirmininkas.“
Socialdemokratui Edvardui Žakariui toks vaizdingas profesoriaus palyginimas neatrodė suprantamas ir jis pasidomėjo, ką aš apie tai manau [tuo metu, 2000-aisiais, abu buvome išrinkti į Šiaulių miesto tarybą]. Savo supratimu su kolega mielai pasidalijau – man tokia „politinės kulinarijos“ metafora buvo akivaizdi: jo atstovaujamą mažutę, lakštutės dydžio europinę partiją tiesiog prarijo arklinė buvusių ekskomunistų organizacija…
Tačiau dabar manau, kad E.Žakario [jis jau kuris laikas Seimo narys] jaunasis partijos bičiulis Vilniaus tarybos narys Gintautas Paluckas tokio jungimosi pasekmes apibūdino kur kas žemiškiau. Vilniaus mero pavaduotojas socialiniame tinkle pakomentavo, kad po minimų partijų politinių „tuoktuvių iš reikalo“ socialdemokratų „aiškios ideologijos dantys atšipo į patyrusių LDDP lyderių technokratinį veikimo stilių“. Buvusios LDDP veikėjus pavadinęs „įtakingais funkcionieriais“ G.Paluckas [nesunku įskaityti tarp eilučių] konstatuoja, kad a.a. Algirdo Mykolo Brazausko žmonės, atsivestieji į „arklienos-lakštingalienos“ kotletą, bus atsivilkę ir okupuotą Lietuvą valdžiusios komunistų partijos šleifą.
Jauniesiems skaitytojams paaiškinu: Lietuvos socialistinės respublikos komunistų partija [vėliau persikrikštijusi į nepriklausomą nuo Sovietų sąjungos Lietuvos komunistų partiją, dar vėliau tapusi Lietuvos demokratine darbo partija ir galiausiai paskandinusi europines lakštutes posovietinėje arklienoje ir taip gavusi socialdemokratų vardą] buvo neatskiriamas mūsų valstybę okupavusios Sovietų sąjungos partijos filialas. Pastarasis valdė ir iki šiol su siaubu minimą represinę struktūrą – KGB. Ši teroristinė organizacija irgi maskavosi, keitė pavadinimus, tačiau esmė ir veiklos metodai liko nepakitę. Ji yra ne vienoje pasaulio valstybėje įvykdžiusi politinius perversmus, inspiravusi ekonomines bei ekologines katastrofas.
Todėl Lietuvos nepriklausomybės ištiktiems komunistams reikėjo kažkaip mundurus išsiskalbti – vilkėti ir tuomet, kai ši partija trėmė, žudė, persekiojo Laisvės kovotojus, į psichiatrines ligonines grūdo sąžinės kankinius, persekiojo jų šeimos narius, jie buvo pernelyg „istoriški“. Lietuvos gatvėse komunistus šlovinę raudonuose plakatuose suraityti lozungai – neva ši partija buvo „epochos sąžinė, garbė ir protas“ – jau neveikė. Tačiau įgūdžiai valdyti iš Maskvos mūsų valstybei skiriamus pinigų srautus ir tinkamai juos pakreipti – sovietijos biudžetas juk buvo bendras – liko.
Būtų galima tiesiai paklausti: kam vis dėlto reikėjo to kamufliažo? Kodėl Komunistų partija – buvusi represinės struktūros KGB vadovė – nebuvo tiesiog uždaryta, o jų ideologai nepasmerkti už Tautai padarytus nusikaltimus? Negi dabartinių socialdemokratų partijos branduolį sudarantiems žmonėms, tiek daug kartų keitusiems iškabas ir partinius bilietus, buvo baisu, kad partinis stažas nutrūks? Ar įpročiai manipuliuoti žmonėmis pasimirš, partiniai kontaktai neišliks?..
Galų gale, ar kas pasikeitė šiandieną, besibaigiant dvidešimt šeštiesiems atkurtosios Nepriklausomybės metams?
Iš įpročio valdyti Maskvos pinigų srautus nepaleidžia iš gniaužtų ir briuselinių?
Galime ginčytis, kiek tik jėgos leis, tačiau esu įsitikinusi, kad visai nesvarbu, kokia partija laimi Seimo rinkimus ir sudaro Lietuvos valdančiąją daugumą – pinigų srautai vis dar tebėra socialdemokratais pasivadinusių rankose.
Ar girdėjote kada nors, kad atėjus naujam, kokios nors partijos deleguotam ministrui į Finansų, Ūkio ar kitokią ministeriją pasikeistų bent 51 proc. nuo neatmenamų laikų jose dirbančių klerkų? Senoji gvardija išeina tik natūraliosios atrankos būtu, o korumpuotus nuo finansinių srautų atitraukia tik grabas arba kalėjimas. Net užtarnauto poilsio iš valstybės tarnybos išleista partinė nomenklatūra sugeba prisišlieti prie įvairiausių Viešųjų įstaigų ir dirba ten… konsultantais. Jei ne savo, tai vaikų bei anūkų vardu. Patirtis miršta kartu su patyrusiuoju…
Ir būtent tokios neva pelno nesiekiančios Viešosios įstaigos, kurių steigėjos yra Finansų bei Ūkio ministerijos, sprendžia ir Raseinių rajono Viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ likimą. Pastarojo objekto rekonstrukcijai iš Europos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos buvo skirta 1 260 427, 47 euro. Projektas turėjo būti įgyvendintas per beveik ketverius metus [nuo 2009-08-26 iki 2013-11-29]. Raseinių savivaldybė į šį objektą investavo mokesčių mokėtojų pinigus ir yra jo beveik 70 proc. dalininkė, tačiau savarankiškai spręsti savo įstaigos likimo negali. Šiam projektui muziką užsako ne savivaldybė, o net dvi socialdemokratų vadovaujamos ministerijos – pagal šių ministerijų dūdelę savivaldybę šokdina atitinkamai dvi Viešosios įstaigos, kaip minėjau, visai visai nesiekiančios pelno: VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“* [steigėja – Finansų ministerija] ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“** [steigėja – Ūkio ministerija].
Abu – ir Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius [kol kas], ir Ūkio ministerijos vadovas, buvęs Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto komiteto instruktorius, o dabarsocialdemokratas Evaldas Gustas, kaip ir jų motininė komunistų partija, kuri puikiai orientavosi Maskvoje, dabar Briuselio koridoriais irgi neklaidžioja. Todėl pristeigus viešųjų įstaigų, kurios kažkaip išsilaiko pagal įstatus visai visai nesiekdamos pelno, tačiau „vartydamos“ kaip tinkamos iš Briuselio gautus milijardus eurų: visų pirma, įdarbina šimtus darbuotojų, kurių atlyginimai tose agentūrose – nuo 1200–2700 eurų/mėn., o paskui ima diktuoti savivaldybėms investicines „madas“. Todėl ir klausiu: ar yra Lietuvoje savivalda, jei net tokias strategines ministerijas kaip Finansų bei Ūkio gali „pakeisti“… Viešosios įstaigos?
O gal viskas paprasčiau – vadinamosios „ne pelno siekiančios“ įstaigos yra ES projektinio finansavimo lėšų plovyklos? Ko negali minėtų ministerijų darbuotojai, leidžiama agentūroms, sakytum, ministerijų padaliniams. Ir šioms pinigų skalbykloms vadovauja šiuo metu korupcijos skandaluose skęstantys ar skandinami socialdemokratai, niekaip nenorintys paleisti iš gniaužtų Lietuvos skurdinimo svertų. Kita vertus, jeigu būtų pareikalauta, kad tokiose agentūrose įdarbintieji ir investiciniams projektams diriguojantys specialistai staiga taptų, tarkime, Finansų ar Ūkio ministerijų darbuotojais, ko gero, tų struktūrų darbo užmokesčio fondai LR biudžetą deformuotų neprognozuojamu deficitu.
Atleiskite, garbieji skaitytojai, kad apie tokių viešųjų įstaigų iš visų pusių kontroliuojamą VšĮ „Raseinių hipodromas“ šiame straipsnyje tik užsiminiau. Tam yra rimta priežastis – ketinu patikrinti, ar raseiniškių išrinktas „Rasų“ visuomenininkas Steponas Nacius, po rinkimų radęs prieglobstį Liberalų sąjūdžio gretose ir prisidedantis prie naujosios Raseinių tarybos valdančiosios daugumos, jau suprato, kaip reikia dirbti Kontrolės komitete. Esu jam pateikusi keletą klausimų ir dabar kantriai laukiu, ar aš gausiu S.Naciaus atsakymą įstatymų numatyta tvarka, ar vis dėlto teks prašyti, kad Administracinis teismas patarpininkautų.
Tikiuosi, visi su manimi sutiksite: mūsų valstybei kaip niekad reikia jaunų, perspektyvių, darbščių politikų, kurie neužsiimtų tuščiu politikavimu ir nenusileistų vyresniųjų, labiau patyrusiųjų politikierių manipuliacijoms, kad pagaliau suprastų, kodėl žmonės jais pasitikėjo ir kodėl laukia nesulaukia, kada gi baigsis tiek laiko trunkanti socialdemokratinė finansų „įsisavinimo“ era.
Kas Raseinių rajone valdo pinigus, šio krašto žmonės galės įsitikinti jau šio mėnesio pabaigoje. Šiuo metu naujosios valdančiosios daugumos branduolį taryboje sudarantys socialdemokratai ketina sustiprinti savo pozicijas priversdami žmonių tiesiogiai išrinktą merą Algirdą Gricių teikti į gana skubotai atlaisvintą savivaldybės administracijos direktoriaus postą jų bendrapartietį, „senaties kyšiais“ pagarsėjusios sveikatos ministrės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės kolegą – Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių Liudą Kavaliauską.
Kol kas meras nuoseklus. Jis elgiasi pagal jam suteikiamas LR Vietos savivaldos įstatymo [kol Seimo narys R.Ačas dar jo nenutobulino] galias bei teikia politinio [asmeninio] pasitikėjimo kandidatus, o Tarybos dauguma, tarsi užstrigęs politinių žaidimų automatas, vis išbraukia iš darbotvarkės sprendimų projektus tuo klausimu. Braukia, bet viešai neprisipažįsta, kad į administracijos vadovus nori merui įpiršti nežinia kurio socialdemokrato asmeninį pasitikėjimą turintį kandidatą.
Ar galima priversti merą teikti jam primestus kandidatus į atlaisvintus administracijos direktoriaus ar vicemero postus? Savivaldybių veiklos praktikoje, kol merus rinkome ne tiesiogiai, veiksminga poveikio priemone tapdavo net… biudžetas. Pavyzdžiui, „neteiksi mūsų kandidatų, netvirtinsime šių metų biudžeto“. Beje, tokia savotiška šantažo forma kartais taikoma ir LR Seime.
Taigi Raseinių savivaldybės tarybai gali kilti priešlaikinių rinkimų grėsmė, o į straipsnio antraštėje pateiktą antrąjį klausimą galima atsakyti jau dabar: kaip danguje, taip ir ant žemės – Raseiniuose į pinigų srautus kėsinasi socialdemokratai. Ir jie išties skuba, nerimsta, nes visa Lietuva jau skamba nuo šios partijos korupcinių „žygdarbių“, kuriuos Specialiųjų tyrimų tarnyba gavo ženklą kedenti.
Skaitytojų valia paspėlioti – ar ir visai Lietuvai negresia priešlaikiniai Seimo rinkimai ir kas kuo nepasidalina ar ką planuoja…
Kad valdžios piramidės statybos ir finansinių srautų – nesvarbu, iš Maskvos ar Briuselio – valdymas yra socialdemokratų stiprybė, nieko nuostabaus. Apmaudu tik viena: į socdemų valdžios piramidės pamatus noriai įsilieja ir kitų „spalvų“ politikai. Štai į naująją Raseinių rajono tarybos valdančiąją koaliciją „įsimontavo“ ir Liberalų sąjūdžio, ir konservatorių, ir abiejų visuomeninių rinkimų komitetų politikai.
Ir tokias vaivorykštes stebint belieka tik viešai pripažinti: Gintarai Paluckai, Tamsta nesate visiškai teisus: Jūsų partijos komunistinis paveldas toks stiprus, kad komunistais tampa ne tik socdemai… Kai valdančiosios koalicijos formuojamos ne įsitikinimų pagrindu, vienintele ideologija tampa pinigai.
O mums belieka dar ir dar kartą apgailestauti, kad lemiamu metu, mūsų visų nelaimei, nei mūsų šalies vadovams, nei mums, piliečiams, neužteko politinės valios ryžtis sąžiningai liustracijai.
P.S. Baigdama siūlau tris nuorodas aukštuosius mokslus baigusiems jaunuoliams – ČIA, ČIA ir ČIA). Suprantu, kad emigracijos tai nesustabdys, bet jei nors keli rastų, kur galėtų būti naudingi savo šalyje, jau būtų gerai.
P.P.S. Verta rimtai patyrinėti:
* Kelios nuorodos apie VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ [steigėja – Finansų ministerija]: apie šios organizacijos misiją ir vertybes skaitykite ČIA, struktūrą rasite ČIA, o kontaktų sąrašus – ČIA irČIA.
** Kelios nuorodos apie VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ [steigėja – Ūkio ministerija]: apie šios ne pelno siekiančios organizacijos veiklos sritis skaitykite ČIA, su struktūra susipažinkite ČIA, o su mokamu darbo užmokesčiu – ČIA, kontaktų sąrašo ieškokite ČIA, o ES paramą administruojančių įmonių sąrašo – ČIA.
Šaltinis: www.tiesos.lt