Gintautas Kniukšta. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ klausia Konstitucinio Teismo: kodėl vis dar nėra išvadų dėl miškų reformos teisėtumo?

Pirmadienį, sausio 7 d., 12 val. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia piketą Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo dėl miškų reformos teisėtumo.

Beveik prieš metus sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmą piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Šiandien nesunku įvertinti, kas ir kaip kalbėjo šiame mitinge. Tuometinis aplinkos viceministras tvirtino, kad nėra reikalo dėl miškų reformos kreiptis į Konstitucinį Teismą, tvirtino, kad Vyriausybė miškų kirtimų normos nedidins.

Štai ką rašė 15 min.lt.

„Baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas, tačiau aplinkos viceministras teigia, kad tai nėra būtina.

Maždaug 50 Sąjūdžio sukviestų žmonių ketvirtadienį, prieš penktadienį Seime numatytą posėdį, V.Kudirkos aikštėje Vilniuje protestavo prieš urėdijų reformą.

Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Premjere, sutramdyk ES ir biudžeto lėšų grobstytojus“, „Forest people unite!“ (liet. Miško žmonės, vienykitės), „Skaidrus“ ministras – darni korupcija“.

„Norime atkreipti Seimo dėmesį, kuris rytoj renkasi į posėdį, kad galbūt reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar Miškų įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti per vieną dieną, iš tikrųjų atitinka Konstituciją“, – žurnalistams teigė „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas žurnalistams tvirtino, kad nėra jokio pagrindo kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, nes reforma atlikta teisėtai.

„Iš esmės mes nematome net priežasčių, kodėl Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes viskas buvo padaryta pagal galiojančius įstatymus. Be abejonės, Konstitucinis Teismas gražiai skamba, bet, matyt, ta sąvoka naudojama, kad atkreiptų į save dėmesį“, – kalbėjo M.Norbutas.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas tvirtino, jog urėdijų reforma bus naudinga tik stambiesiems medienos pramonės žaidėjams.

„Mes įžvelgiame stambaus verslo interesų. Medieną bus galima pirkti lengviau ir paprasčiau, negu ją galima pirkti iš 42 urėdijų“, – kalbėjo G.Kniukšta.

Tuo metu M. Norbutas tikino, kad Vyriausybė neketina keisti miškų kirtimo apimčių.

„Be abejones, mes įvairias sąmokslo teorijas galime kurti savo namuose. Labai gaila, kad tai yra daroma gatvėse ir tai daroma tam tikrais politiniais tikslais. Niekas nesikeičia – Vyriausybė tvirtina kirtimų normas ir jokio didesnio kirtimo nėra numatoma“, – tvirtino viceministras.

G.Kniukštos skaičiavimais, įsibėgėjusi urėdijų reforma palies maždaug 500 darbuotojų – tiek jų turės palikti darbą.“

Daugiau nei 29 Lietuvos Respublikos Seimo nariai išgirdo Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ reikalavimus – pasirašytas ir įteiktas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Miškų įstatymo pataisų ir Vyriausybės nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tokį reikalavimą Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ iškėlė savo steigiamajame suvažiavime dar 2017 metų gruodžio 9 dieną ir įtvirtino rezoliucijos dokumente.

Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Miškų įstatymo pakeitimus, nesilaikė Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, o Vyriausybė, priimdama nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“, galimai pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių.

Kas pasikeitė po metų? Pagrindiniai šios chaotiškos reformos organizatoriai neteko pareigų, tuo tarpu į gatvę buvo išmesti be darbo šimtai žmonių, Vyriausybė padidino miškų kirtimų normą 6 proc., toliau kertami miškai saugomose teritorijose, ypač suaktyvėjo Lietuvos miškų pardavimai užsieniečiams.

Šiuo piketu norime priminti Konstituciniui Teismui, kad nuo kreipimosi prabėgo jau beveik metai, o išvadų dėl miškų reformos teisėtumo vis dar nėra.