Vilnius, 2015 m. spalio 12 d. Naująjį Lietuvos socialinį modelį ir lanksčius darbo santykius palaikanti iniciatyva „Dirbanti Lietuva“ šiandien susitiko su Seimo nariais. Pažangius visuomenės narius, startuolių, smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, jaunimą, dirbančias mamas ir kitus šalies pažanga suinteresuotus žmones vienijanti grupė ragino Seimo narius depolitizuoti lankstesnių darbo santykių klausimą ir ryžtingai imtis svarstyti naujojo socialinio modelio projektą.
„Dirbančios Lietuvos“ iniciatoriai akcentavo, kad darbo santykių reforma jau seniai tapo strateginės reikšmės klausimu Lietuvoje, tad būtina kuo skubiau ieškoti sprendimų, kurie padėtų kurti daugiau darbo vietų, palengvintų verslo sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, naikintų „šešėlinių“ įdarbinimo formų kultūrą ir skatintų darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus.
„Norėtume paraginti Seimo narius neatidėlioti esminės svarbos problemų sprendimo ir naujojo Socialinio modelio projektą svarstyti dar šiais metais. Jei sprendimas nebus priimtas iki metų pabaigos, problemos, kurios šiandien mažina Lietuvos patrauklumą ne tik užsienio investuotojams, bet ir mūsų šalies piliečiams, toliau kerosis. Tai yra aukštas nedarbo lygis, lėtas atlyginimų ir pensijų augimas, „šešėlinis“ įdarbinimas, realiai neveikiančios, „popierinės“ socialinės garantijos, jaunų talentų emigracija. Verslui reikia lankstumo, kad galėtų drąsiau kurti darbo vietas ir konkuruoti rinkoje. Darbuotojams reikia lankstumo, kad galėtų derinti darbą su šeimos, mokslo ar laisvalaikio poreikiais“, – teigė viena iš iniciatorių, „Global Lithuanian Leaders“ vykdančioji direktorė Kotryna Stankutė – Jaščemskienė.
Pasak Verslo tarybos atstovės, „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, socialinio modelio įstatymų projektus ji tikisi pamatyti jau šios savaitės Seimo darbotvarkėje. „Matome, kad tarp skirtingų partijų atstovų yra aiškus sutarimas, kad pokyčiai būtini. Tad reikia tik politinės valios, kad socialinio modelio įstatymų projektai būtų pradėti svarstyti jau šią savaitę“, – pabrėžė R. Skyrienė.
Ekspertų skaičiavimais, siūlomi socialinio modelio pokyčiai padėtų Lietuvoje sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų. Tai yra, po darbo vietą maždaug kas antram dabartiniam šalies bedarbiui, nes jų šiuo metu yra apie 160 tūkstančių. Tai ne tik leistų nedarbo lygį sumažinti iki beveik 7 proc., bet ir duotų stiprų impulsą atlyginimų kilimui.
„SEB banko darytas tyrimas rodo, kad kuo labiau smunka nedarbo lygis, tuo sparčiau auga atlyginimai. Tad jei norime, kad ir Lietuvoje išauštų diena, kai gausime „vakarietiškus“ atlyginimus, pirmiausia turime spręsti naujų darbo vietų kūrimo klausimą. Štai Estija darbo santykius modernizavo prieš pat krizę, 2009 metais, ir šiemet pasieks vos 6 proc. nedarbo lygį. Tuo tarpu Lietuvoje jis siekia 10 procentų. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuva užima 25 vietą, tai yra, ketvirtą nuo galo ES, o Estija yra 20 – aukščiau už Lenkiją. Matome, kad skaičiai kalba už save“, – apie naujojo socialinio modelio reikšmę kalbėjo dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
Nedarbas ir lėtas naujų darbo vietų kūrimas – tik viena iš daugelio problemų, kurių sprendimą siūlo naujojo socialinio modelio kūrėjai. Šiandienis Lietuvos darbo kodeksas – industrinės ekonomikos palikimas, tinkantis didelėms gamykloms, tačiau pertekliniais reikalavimais apkraunantis smulkesnius, inovatyvius verslus. Be to, nelankstūs darbo santykiai skatina klestėti „šešėlines“ įdarbinimo formas. Dėl to galiausiai nukenčia visi Lietuvos gyventojai.
Startuolio „TrackDuck“ įkūrėjo ir vadovo Edmundo Balčikonio nuomone, vien lankstesnio darbo grafiko įvedimas ir darbo sutarčių įvairovė paskatintų daugiau lietuvių kurti inovatyvias įmones. „Startuolių verslas – tarsi eksperimentas, kuris trunka 3–6 mėnesius. Jiems praėjus matai pradinį rezultatą ir supranti, ar verta veiklą tęsti. Žmonės, kurie ateina dirbti į tokias šiuolaikiškas darbovietes, puikiai supranta ir riziką, ir galimybes. Visa bėda, kad labai sunku teisiškai įforminti tokius darbo santykius, nes šiandienis darbo kodeksas labiau pritaikytas valstybės tarnautojams, sėdintiems kabinete nuo 8 iki 17 val.“, – pabrėžė E. Balčikonis.
Naujasis socialinis modelis numato tokius pozityvius pokyčius, kaip teisė dirbti individualiu grafiku arba nuotoliniu būdu, galimybė rinktis įvairias darbo formas – pavyzdžiui, dalintis vienu etatu, dirbti keliems darbdaviams, pagal pameistrystės ar kitas nestandartines sutartis. Naujajame modelyje taip pat įtvirtintas nemokamas ir efektyvus darbo ginčų sprendimas, subalansuotos ir garantuotai mokamos išeitinės kompensacijos, darbdavio pareiga atsižvelgti į darbuotojo šeiminius įsipareigojimus ir juos gerbti. Tai reiškia, kad bet koks su šeimynine atsakomybe susijęs darbuotojo prašymas privalės sulaukti motyvuoto darbdavio atsakymo.
Socialinis modelis yra mokslininkų ir ekspertų grupės sukurtas kompleksinis sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti darbo santykių lankstumą ir taip paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, užtikrinti darbuotojams galimybę derinti šeimą, mokslus, laisvalaikį ir darbą, sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, o ne emigruoti. Šiandien Lietuvoje nedarbo lygis siekia net 9,6 proc., apmokėjimas už darbą yra žemas – pagal šį rodiklį Lietuva ES yra trečia nuo galo. Be to, Lietuvoje išlieka aukšta socialinės atskirties ir skurdo rizika – esame tarp šešių blogiausią rezultatą turinčių ES valstybių.
„Dirbančios Lietuvos“ iniciatoriai – Verslo taryba, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje, organizacija „Global Lithuanian Leaders“ ir JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacija. Iniciatyvą palaiko Valstybės pažangos taryba ir bendruomenė „Išmani moteris“.
Daugiau informacijos:
Andželika Rusteikienė, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje
Mob. +370 624 57394
Lukas Savickas, JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos prezidentas
Mob. +370 610 85986