Nors ant lietuvių stalų dominuoja kiauliena ir vištiena, Baltijos jūros regiono virtuvė yra gerokai įvairesnė ir įdomesnė. Pavargusius nuo kiaulienos šonkauliukų ir vištienos kepsnių, garsus šefas Deividas Praspaliauskas kviečia pasižvalgyti po Baltijos jūros regiono virtuvę, įkvėpusią ir naują „Mare Balticum“ restoranų meniu.
Baltijos regiono gardėsis – žuvys!
Be silkės patiekalų ant stalo neapsieina nė viena šventė, ši žuvis jau ilgus šimtmečius karaliauja mūsų virtuvėje, manoma, kad pirmieji lietuviai silkę paragavo jau XIII a. Tačiau tuo metu ją galėjo skanauti tik aukštuomenė. Vėlesniais amžiais ši žuvis irgi nebuvo kasdieninis maistas, silkė būdavo pakankamai brangi, ją valgydavo tautiečiai tik pasninko periodu. „Lietuviai per amžių amžius mėgo silkę, ji iki šių dienų išliko kaip nepakeičiama žuvis švenčių metu, tačiau daugeliui jau atsibodusi silkė pataluose, gali būti pakeista originalesniu receptu – paruoškite silkę su šamo padažu! Sutrinkite majonezą ir rūkytą šamą, o ant viršaus uždėkite jaunų virtų bulvyčių ir patiekite kartu su silke“, – dalijasi gardžiu receptu D. Praspaliauskas.
Dar vienas puikus jūrų gyventojas – starkis. Tai – viena labiausiai vertinamų žuvų Baltijos jūroje, neretai mėgstama labiau nei lašiša. Ši žuvis gali užaugti virš metro ilgio ir sverti iki 20 kg. Ją dažnai sutikti galima drumstuose vandenyse, apysūrėje Baltijos jūros priekrantėje, kur nemažai jų sugaunama balandžio – spalio mėnesiais. „Sterkas labai skani žuvis, svarbu, kad ji nebūtų perkepta, rekomenduoja ją patiekti su pankolių kremu, porais ir kepinto sviesto pagardu. Be to nedaug kas žino, kad būtent šią žuvį labai tinka naudoti gaminant sušius dėl to, kad starkis neašakotas ir labai sultingas“,– pasakoja D. Praspaliauskas.
Pastaraisiais metais pastebima, kad į Baltijos jūrą atklysta ir pradeda dominuoti nauja invazinė žuvų rūšis – juodažiotis grundalas. Šios 25 cm žuvys sugeba išgyventi pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis, todėl pamažu nukonkuruoja senąsias jūroje gyvenančias rūšis. Dėl grundalų išplitimo Baltijos jūros priekrantėse, midijų, kurios yra natūralūs vandens filtrai, sumažėjo net keliolika kartų. Toks spartus moliuskų ir midijų nykimas grasina ir paukščių populiacijai, kurie maitinasi šiais jūros gyventojais, todėl vis dažniau raginama visus metus gaudyti ir vartoti būtent šią invazinę žuvų rūšį bei taip saugoti jūros ekosistemą. „Deja, ateityje reikės susitaikyti, kad grundalai taps Baltijos regiono virtuvės dalimi. Nors ši žuvis nėra populiari, tačiau ji tinkamai paruošta gali būti labai gardi. Geriausia marinuotą žuvį kepti keptuvėje arba orkaitėje ir patiekti kartu su ryžiais bei šviežiomis daržovėmis“, – pataria šefas.
Mėsos patiekalai neatsiejami nuo Baltijos regiono virtuvės
Nuo senų laikų Baltijos regiono šalių gyventojai medžiojo: tai būdavo svarbi veikla, kurios dėka prasimaitino gentys, bendruomenės, šeimos. Vėliau medžioklė tapo aukštesniųjų sluoksnių pramoga, kada į dienų dienas trunkančią išvyką, bajorai lėkdavo medžioti stumbrus, šernus, stirnas, briedžius bei elnius. Būtent pastarieji buvo didelė kilmingųjų mėsos patiekalų dalis. Elniena – labai vertinama mėsa, neatsiejama nuo Baltijos regiono virtuvės, tačiau šiomis dienomis jos vartojimas yra sumažėjęs dėl jos didelės kainos. „Elniena, vertinama gurmanų, yra puikaus, išskirtinio skonio. Ypatingomis progomis leiskite pasimėgauti šios mėsos patiekalais. Rekomenduoju, pagal mano receptą, pabandyti pasigaminti elnienos kukulius arba danišką patiekalą – elnienos kumpį su bruknių padažu ir Valdorfo salotomis“, – receptu dalinasi šefas.
Be elnienos patiekalų, bajorai kasdieną valgė jautieną, , kuri ant mūsų stalo, nors ir pasitaiko rečiau, yra kur kas dažnesnė nei žvėriena. „Jautiena išpopuliarėjo mūsų šalyje XVIII a. Tuo metu buvo tikima, kad riebus valgis yra sveikas, todėl jautienos patiekalai buvo riebinami kiaulienos lašiniais. Tačiau dabar nerekomenduočiau to daryti, kadangi ši mėsa ir yra ypatinga tuo, kad joje itin mažai riebalų, yra B grupės vitaminų, cinko, geležies, amino rūgščių ir mineralinių medžiagų. Rekomenduoju pabandyti jautieną patiekti ant pietų stalo pakepus keptuvėje su burokėliais ir riešutų bei džiovintų spanguolių pagardais“, – sako D. Praspaliauskas.
Nors raudonoji mėsa labai mėgstama Baltijos regione, nereikėtų pamiršti, kad paukštiena taip pat yra mylima. Esame įpratę valgyti vištieną, tačiau senesniais laikais buvo populiaresnė kitų paukščių mėsa, pavyzdžiui, antiena. Ši mėsa artima raudonajai ir turi išskirtinį skonį bei su niekuo nepalyginamą kvapą. „Antiena ragaujame dažniausiai tik švenčių laikotarpiais ir neretai ruošiamą tradiciškai įdarytą obuoliais ir keptą orkaitėje. Pabandykite naujų receptų! Labai norėčiau rekomenduoti pasigaminti teriną su antiena bei slyvomis arba anties confit su karamelizuotomis morkomis“, – dalinasi garsusis šefas.
Baltijos regiono virtuvė DFDS keltuose
Garsaus šefas Deivydas Praspaliauskas, kurdamas naująjį meniu DFDS keltų restoranams „Mare Balticum“ siekė, kad keleiviai atrastų kitą Baltijos regiono virtuvės pusę. „Noriu, kad keleiviai išbandytų naujus skonius, pailsėtų nuo kasdieninių patiekalų. Naujojo meniu patiekalai nėra egzotiški, tačiau juos kūriau atsižvelgdamas į Baltijos regiono virtuvę. Naujajame meniu rasite jautienos steiką, antienos confit, elnienos tartarą, žuvies ir kitus patiekalus“, – pasakoja talentingasis D. Praspaliauskas, kurio meniu plaukiojančiame restorane „Mare Balticum“ galima paragauti nuo birželio mėnesio.