Bešeimininkių padangų sutvarkymo problema aktuali ne tik Raseinių rajone, bet ir visose šalies savivaldybėse. Lietuvoje kaupiasi milžiniški padangų kiekiai, o atliekų perdirbėjai nesiskubina jų priimti. Bandant spręsti šią problemą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos ekologo Giedriaus Butkaus iniciatyva organizuotas informacinis renginys „Atliekų tvarkymo aktualijos: apmokestinamųjų gaminių, padangų tvarkymas“.
Pranešimą skaitęs G. Butkus pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo įstatymu savivaldybei yra pavesta organizuoti bešeimininkių atliekų tvarkymą. Kiekvienais metais tokių atliekų tvarkymui Savivaldybė išleidžia didelius pinigus. Taigai, tam išleidžiami mokesčių mokėtojų – mūsų visų – pinigai. „Bešeimininkės padangos yra viena didžiausių problemų, su kuria susiduria Savivaldybė, – kalbėjo ekologas. – Kaip žinome, padanga yra apmokestinamasis gaminys, kurį pirkdamas vartotojas sumoka ir už utilizavimą – mokestis į kainą yra įskaičiuotas. Kai padanga tampa bešeimininke, už jos sutvarkymą sumokame antrą kartą, o tas sutvarkymas kainuoja mažiausiai 10 kartų brangiau. Kodėl sistema veikia ne taip kaip turėtų?“
Į renginį atvykusi VšĮ Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė kalbėjo, kad gamintojai ir importuotojai, realiai vykdantys LR įstatymais jiems nustatytas prievoles, yra atsidūrę tokioje situacijoje, jog savo verslą vykdyti socialiai atsakingai tampa vis sudėtingiau, padangų atliekų tvarkymas nuolat brangsta. Jos teigimu, valstybinės institucijos nekreipia dėmesio į padangų atliekų tvarkymo problemas: nemokantys ar tik dalinai sumokantys už padangų atliekų tvarkymo organizavimą gamintojai importuotojai situaciją Lietuvoje padarė nevaldomą. Padangų atliekos kaupiasi visur: įmonėse, regioniniuose atliekų tvarkymo centruose, savivaldybėse. Galutinai sutvarkyti padangų atliekas turime galimybę tik Lenkijos Respublikoje. Lenkų padangų perdirbėjai įvedė „vartų“ mokestį, todėl padangų atliekų tvarkymo organizavimas pabrango 20-30 Eur/t, o nuo kitų metų kaina gali dar labiau pakilti. Apskritai 2016 metų antroje pusėje pasikeitė situacija padangų atliekų perdirbimo srityje. Europos rinka perpildyta granuliatų, gaminamų iš padangų atliekų, todėl padangų atliekos yra suplėšomos ir naudojamos kaip kuras cemento pramonėje. Vokietijos perdirbėjai, neturėdami kur panaudoti prigaminto granuliato, padangų atliekų perdirbimą supaprastino ir padangų atliekas pradėjo tiekti Lenkijos cemento gamykloms, kurių ten yra 6-ios. Nors Lietuvoje veikia AB „Akmenės cementas“, tačiau šiai bendrovei dėl tam tikrų priežasčių yra apribotos galimybės padangas deginti ir naudoti cemento gamyboje.
Po pranešimų vyko diskusijos. Visi renginio dalyviai pritarė, kad problema visos šalies mastu turi būti sprendžiama nedelsiant, o Aplinkos ministerija kuo skubiau turi pradėti vykdyti derybas su AB „Akmenės cementas“, kad padangų atliekas ir Lietuvoje galėtume vėl naudoti kaip alternatyvų kurą cemento pramonėje.
Renginyje dalyvavo Kauno RATC atstovai, KRAAD Raseinių agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis, rajono seniūnijų seniūnai, UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, UAB „Raseinių autobusų parkas“ atstovai, žemės ūkio atstovai, autoservisų vadovai ir darbuotojai, padangų pardavėjai ir montavimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai.
ATMINTINĖS
Kiekvienas padangomis prekiaujantis ūkio subjektas privalo prekybos vietoje skelbti informaciją pirkėjams:
- Kuris padangų importuotojas tiekia prekyboje esančias padangas LR rinkai.
- Kas finansuos parduotų padangų po jų naudojimo surinkimą ir sutvarkymą.
- Kuris padangų atliekų surinkėjas tvarkys padangų atliekas nemokamai.
- Padangų atliekų surinkėjo, kuris gauna finansavimą iš nurodytų padangų importuotojų, kontaktinę informaciją.
Šią informaciją prekybos vietoje privalo skelbti visi padangų pardavėjai, neatsižvelgiant, kokio tipo padangomis prekiaujama (naujomis, dėvėtomis ar restauruotomis), kur prekiaujama (parduotuvėse, servisuose, turgavietėse ar internetu) bei neatsižvelgiant, ar prekybinę veiklą vykdo įmonės ar asmenys pagal verslo liudijimą.
Kiekviena technines paslaugas teikianti įmonė (servisas, padangų montavimo paslaugas teikianti įmonė) turi žinoti, kad:
- Privalo priimti iš vartotojų padangų atliekas nemokamai.
- Gamintojai importuotojai privalo surinkti ir perduoti perdirbėjui Jūsų ūkinėje veikloje surinktas padangų atliekas nemokamai.
- Finansavimą tolimesniam padangų atliekų sutvarkymui privalo skirti padangų gamintojai importuotojai, kurie iki šiol sėkmingai naudojasi mokestinėmis lengvatomis ir užkrauna papildomus kaštus Jūsų verslui.
- Vartotojas, naudodamasis Jūsų teikiamomis paslaugomis, turi perduoti informaciją, kurią Jam suteikė padangų pardavėjas apie padangų gamintoją importuotoją, išleidusį padangas į LR rinką ir šio gamintojo importuotojo finansuojamą padangų atliekų surinkėją bei surinkėjo kontaktinę informaciją. Turėdami tokią informaciją Jūs galite kreiptis į nurodytą surinkėją, kuris privalo išvežti priimtas iš vartotojo padangų atliekas be jokių papildomų mokesčių.
- Priimdami padangų atliekas iš vartotojų be tokios informacijos, Jūs turėsite papildomų išlaidų tolimesniam padangų atliekų tvarkymui.
no images were found