Karui Ukrainoje neslopstant, aktyvūs Lietuvos gyventojai taip pat nenuleidžia rankų ir tęsia misiją kovoti su Rusijoje platinama propaganda – rašomi laiškai ir trumposios žinutės, skambinama rusiškais numeriais su tikslu pasiekti karą Ukrainoje ignoruojančius ar iki šiol apie jį visos tiesos nežinančius Rusijos gyventojus. Nuo kovo 4 d. Rusijoje priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai sukėlė nemažai nerimo socialiniuose tinkluose – ar už režimui nepalankios informacijos skleidimą Rusijoje Lietuvos gyventojai gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės?
Skubos tvarka priimti Rusijos Baudžiamojo kodekso pakeitimai numato taikyti baudžiamąją atsakomybę tiek už klaidingos informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą viešą platinimą ir jų diskreditavimą viešais veiksmais, tiek už raginimus užkirsti kelią ginkluotųjų pajėgų panaudojimui bei taikyti ribojamąsias priemones (politines, ekonomines sankcijas ar jų pratęsimą) Rusijai, jos piliečiams ar Rusijoje veikiantiems juridiniams asmenims. Maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų.
„Vertinant, ar šie pakeitimai gali pakenkti Lietuvos piliečiams, kurie dalyvauja informacinėje kovoje su Rusijos propaganda, yra svarbūs trys momentai – baudžiamojoje teisėje taikomas teritorialumo principas, padarinių kilimo principas ir, žinoma, politinis bei propagandinis kontekstas“, – aiškina „AAA Law“ advokatų kontoros partneris, advokatas Jonas Sakalauskas.
Pasak jo, teritorialumo principas remiasi tuo, kad pagal tos valstybės Baudžiamąjį kodeksą atsako asmenys, padarę nusikalstamas veikas tos valstybės teritorijoje, t. y. Rusijos Baudžiamasis kodeksas nėra savaime taikomas Lietuvos gyventojams.
Vis dėlto, kalbant apie dažniausiai internete vykdomą informacinį karą, gali būti taikomos tam tikros išimtys – jei asmuo, fiziškai esantis ir veikiantis Lietuvoje, naudodamasis internetu padaro žalą užsienio valstybėje, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn toje konkrečioje užsienio šalyje.
„Tai yra numatyta ir Rusijos Baudžiamajame kodekse. Priimtuose kodekso pakeitimuose minimos veikos nesunkiai gali būti traktuojamos kaip nusikaltimai prieš Rusijos ar jos piliečių interesus. Ypač kai kalbame apie klaidingos informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą viešą platinimą. Visgi svarbu nepamiršti, kad „tiesa“ Rusijoje yra kitokia, tai šios nuostatos pritaikymas gali būti gana platus. Tačiau ne visais atvejais galima tikėtis baudžiamosios atsakomybės“, – sako J. Sakalauskas.
Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimo diskreditavimą yra numatoma tik tuo atveju, jei asmuo per vienerius metus jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogišką veiką – tai kažin, ar gresia užsienyje gyvenantiems asmenims, tarp jų ir Lietuvos piliečiams. Atsakomybė už raginimus taikyti ribojamąsias priemones Rusijai, jos piliečiams ar juridiniams asmenims, taip pat skirta išimtinai Rusijos piliečių atžvilgiu ir negali būti taikoma plačiau.
Pataria susilaikyti nuo kelionių į Rusiją
Nors pašnekovas didelės rizikos Lietuvos piliečiams neįžvelgia, pripažįsta, kad vertinant Rusijos veiksmus ne visada galioja logikos principai – jei Rusijos režimas sako, kad tai antiteroristinė operacija, o ne karas, tai ir Rusijos teismai, tikėtina, vadovautųsi tokia ideologija.
„Turime suvokti ir pripažinti, kad tokiam agresoriui ir režimui ribų nėra. Kaip neseną pavyzdį galime prisiminti Rusijos Tyrimų komiteto veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, kai Rusija pateikė kaltinimus dėl neva „žinomai neteisėto sprendimo Rusijos piliečių atžvilgiu“ Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bei kitų įvykių bylą ir 2019 m. kovą paskelbusiems nuosprendį buvusiems Sovietų Sąjungos pareigūnams dėl nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje“, – pavyzdį pateikia J. Sakalauskas.
Dėl šios priežasties visuomeniškai aktyvūs Lietuvos piliečiai, kurie dalyvauja informacinėje kovoje, turėtų susilaikyti nuo kelionių į Rusiją ir jos režimui draugiškas šalis, jeigu yra pastebimos bent menkiausios indikacijos, jog jų atžvilgiu Rusija gali imtis kokių nors veiksmų.
„Situacija su Lietuvos teisėjais, nagrinėjusių Sausio 13-osios bei kitų įvykių bylą, rodo, kad Rusijos ikiteisminio tyrimo institucijoms tam tikrų užsienyje esančių asmenų atžvilgiu pradėjus tyrimą, gali būti paskelbta tokių asmenų tarptautinė paieška. Rusija vis dar gali pasinaudoti teisinės pagalbos prašymais per Interpolą ar Europolą ir siekti gauti informacijos apie šalyje ieškomus asmenis“, – aiškina J. Sakalauskas.
Neatmestini ir tokie itin painūs atvejai, kuomet Rusija galėtų siekti patraukti atsakomybėn asmenį ar gauti kitų šalių pagalbą baudžiamojo persekiojimo metu, tačiau paslėptų tikruosius persekiojimo motyvus. Vis dėlto Interpolas, reaguodamas į valstybių prašymus, šį mėnesį ėmėsi riboti Rusijos galimybes naudotis šia sistema – visus Rusijos pranešimus pirmiausia turės patikrinti Interpolo generalinis sekretorius.
Taip pat išlieka tikimybė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės dabartinėje situacijoje Rusijos ieškomo asmens net nesulaikytų. Didesnė rizika kyla keliaujant už ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų.
Kovoje su propaganda – slapyvardžiai
Informacinėje kovoje dalyvaujantiems Lietuvos gyventojams advokatas pataria imtis priemonių ir apsaugoti savo asmens duomenis – ikiteisminio tyrimo pradėjimui konkretaus asmens atžvilgiu institucijoms užtenka turėti asmens vardą, pavardę ir gimimo datą.
„Šiuos duomenis dažnai atskleidžiame savo socialiniuose tinkluose, įvairiose programėlėse, tinklapių paskyrose. Todėl Lietuvos piliečiams, atliekantiems konkrečią informacijos sklaidą, patartume naudojamuose kanaluose nenurodyti savo tikro vardo, pavardės, gimimo datos, nesinaudoti savo asmeninėmis socialinių tinklų paskyromis, nenaudoti savo nuolatinio el. pašto dėžutės, telefono numerio ir skambinant įsitikinti, kad to asmens telefono numeris būtų neidentifikuojamas, t. y. nenaudoti abonento numerio, kuris yra registruotas konkretaus asmens vardu“, – pataria J. Sakalauskas.
Jam pritaria visuomeninės iniciatyvos „Tiesos artilerija“ organizuojančios išmaniosios komunikacijos agentūros „Idea prima“ direktorius ir partneris Paulius Tamulionis.
„Savo agentūros darbuotojams ir prie iniciatyvos prisijungusiems savanoriams patarėme naudoti susikurtas naujas paskyras su išgalvotais vardais ne vien dėl saugumo – jau pirmosiomis iniciatyvos dienomis pamatėme, kad Rusijos piliečiai labiau priima ne tik kirilica rašančius, bet ir rusiškais vardais pasivadinusius asmenis. Šiuo atveju suveikia skleidžiamos informacijos patikimumo kriterijus“, – sako P. Tamulionis.
Rusiškuose portaluose ir socialinėse medijose verdanti informacinė kova, sulaukusi ir Rusijos institucijų dėmesio, kol kas vyksta be „aukų“ – dar nėra žinoma, ar kas nors sulaukė aukštesnių institucijų susidomėjimo konkrečiu asmeniu.
„Dažniausiai susiduriame su paskyrų blokavimu ar laikinu prieigos apribojimu. Žinoma, ne visi Rusijos piliečiai geranoriškai sutinka jiems pateikiamą tiesą – sulaukiame ir grasinimų, kad bus su mumis susidorota. Bet tai tik žodžiai, jokių konkrečių veiksmų ar kibernetinių atakų dar nepatyrėme“, – komentuoja P. Tamulionis.
„AAA Law“ advokatas J. Sakalauskas savo ruožtu primena, kad lankantis Rusijos interneto tinklapiuose reikėtų saugotis kompiuterinių virusų ar kitų kenkėjiškų programų ir užtikrinti savo naudojamos įrangos, socialinių tinklų, pašto paskyrų saugumą, naudoti specialias IP adresą paslepiančias VPN programas.