Žydams pavydi pinigų, bet manau, reiktų pavydėti kitų dalykų Praeitą savaitę palaidotas rabinas Chaim Kanievsky, „litvakų“ srovės rabinas, taigi artima mums siela. Kaip ir nieko neskaičiau apie tai pas mus, parašysiu.Jo laidotuvėse dalyvavo beveik milijonas, tiek nereligingi, tiek religingi Izraelio gyventojai pripažino jį neginčijamu autoritetu. Taigi, pirmiausia žydams reikia pavydėti pagarbos autoritetams. Pats Chaim Kanievsky kaip rašoma niekada neužėmė jokių oficialių pareigų, bet kasdien prie jo namų rikiavosi žmonių eilė norėdami pasiklausti įvairių dalykų. Ant jo durų sekretorius pakabino: „Nevarginkit rebes trivialiais klausimais. Jei skauda galvą – išgerkit vaistų, jei norit pinigų – įsidarbinkit deimantų biržoje“. Sakoma, kad jo pasisakymai dažniausiai apsiribodavo trimis teiginiais „taip“, „ne“, „gali būti“. Kiek jis parašė knygų, tiksliai nežinoma. Taigi, toks buvo tas „litvakas“ – mažakalbis, be pareigų, tačiau Toros išminčius ir autoritetas. Taip veikia gyvybės kultūra, kuri remiasi įsakymu „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje“. Ji apima ne tik tiesiogiai gimdytojus, bet ir visus vyresnius žmones.
Deja, su autoritetais pas mus visiškai priešingai, tai yra mirties kultūros požymis, nes bet koks snarglys gali draskyti akis vyresniam žmogui, išvadindamas atgyvena, atsilikusiu ir t.t. Nepagarba vyresniems yra tiesiog stulbinanti. Jaunuoliai, dar ir mokyklos nebaigę, ima įsivaizduoti, kad jie geriau žino apie gyvenimą už savo tėvus ir jau mano galintys valdyti bet ką. Tai veda tik į susinaikinimą, ką aiškiai rodo naujoji politikų kartą, kurių sprendimai ir veiksmai panašūs į arogantiškų kvailių bachanalijas. Kartu pasakau, kad nieko blogo būti jaunu, blogai galvoti, kad pavaiksciojimas Londone suteiks daugiau supratimo apie gyvenimą negu gali perduoti tėvai.
Viešojoj erdvėj matėm ne vieną išpuolį dekonstruojant autoritetus, ypač kai jie ne prie valdžios. Autoritetai pas mus ne tie, kurie išties yra išmintingi, kalba tiesą ir nepataikauja, turi dvasinį potencialą, o tie, kurie užima kažkokias pareigas. Tokiu būdu bet koks kvailys ir šiaip niekingas žmogelis gali pretenduoti į išminties mantiją, jis tampa autoritetu. Savaime suprantama, niekingas ir po išminties mantija teisingų dalykų nenustatys. Kai nėra potencialo autoritetui – jis dirbtinai sukuriamas, laipsniais, piaru, apdovanojimais, medaliais, pinigais ir t.t.
Kartu tai klausimas ir mums visiems – ar žinau žmogų, kuris yra išmintingas, kas man galėtų patarti ? Jei aplink vieni nesuoprotos – vadinasi, reikia keisti požiūrį į žmones, nes į mus persismelkė ta mirties kultūra be autoritetų, reikia ieškoti išminties.
Štai ko aš pavydžiu žydams – jie atskiria, kur yra tikras, o ne pripiarintas autoritetas, jį gerbia ir į jo žodžius įsiklauso. Kai laikoma garbe tiesiog pastoveti šalia tokio žmogaus. Tikiuosi, kad nors vieną Chaim Kanievsky knygą, kaip žymaus „litvako“, kas nors išvers ir į lietuvių kalbą.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: http://nyksciai.lt/