Šiandien, rugpjūčio 13 dieną, sukanka lygiai 77 metai po šiurpios avarijos Viduklės geležinkelio stotyje, kuomet ties pervaža, garvežys trenkėsi į autobusą su žmonėmis ir vilko jį 100 metrų, taip sutraiškydamas autobuse buvusius žmones.
Apie kraupią avariją rašė didieji to meto šalies laikraščiai: „Ūkininko patarėjas“, „Diena“, „Lietuvos žinios“.
Originalus laikraščio „Lietuvos žinios“ tekstas:
„Praėjusį šeštadienį, rugp. 13 d., prie pat Viduklės, Raseinių apskr., geležinkelio stoties įvyko didelė katastrofa: Obelių Pagėgių greit. traukinys užlėkė ant keleivinio autobuso, autobusą sumalė į šipulius, o važiavusius jame keturis žmones beveik visus užmušė.
Katastrofos aplinkybės.
Prie Viduklės gelež. stoties, nuo Šienlaukio pusės, geležinkelio bėgiai eina maža perkasa ir toje vietoje, kur plentas kertasi su geležinkeliu, traukinį galima esą matyt (išlindusį iš perkasos) tik 50—70 m. Iš to daroma išvada, kad nei traukinio mašinistas nei šoferis negalėję laiku vienas kito pastebėti ir tormozuoti.
Antra katastrofos priežastimi nurodoma tai, kad prie pat geležinkelio pervažos autobusą aplenkus lengva mašina (šoferiai tvirtina, kad tai buvęs Telšių vyskupo automobilis) ir sukėlus debesį dulkių. Autobusui skęstančiam dulkėse prisiartinęs traukinys ir nematęs autobuso. Kai jau visai privažiavęs prie pervažos mašinistas dulkių debesyje pamatęs kažką šmėkštant ir paleidęs sireną. Šoferis nesiorientuo-damas, kurioje vietoje yra autobusas, autobusą sustabdęs kaip tik ant bėgių. Čia ir įvykus katastrofa. Apie dulkių debesis versiją, paskelbė sudaužyto autobuso šoferis, kuris tuoj po katastrofos dar šiek tiek kalbėjęs. Sužeistasis šoferis buvęs paklaustas. „Ar ne girtas buvai?“ Šoferis klausiančiam atsakęs: „Tu pats girtas“ ir daugiau nė žodžio neištaręs. Teko kalbėtis su asmeniu, kuris važiavo tuo traukiniu ir pro langą matęs Žemaičių plentu, nuo Viduklės miestelio pusės, artėjantį prie bėgių autobusą. Autobusas vis artėjęs, jokių dulkių nei priešaky nei užpakaly autobuso nesimatę: lengva mašina jeigu autobusą ir pralenkus, tai toliau nuo gelež. pervažos ir dulkės jau spėjusios išsisklaidyti. Kai traukinys atsimušęs į autobusą, sėdint vagone, buvęs pajustas mažas žnektelėjimas ir tuojau pradėtas staiga, stoties dar neprivažiavus, traukinys stabdyti. Traukinys, kaip jautis ant ragų, užsimovęs ant garvežio autobusą stūmės į priekį per 100 m. Traukinio garvežys atsimušė į patį autobuso vidurį, tai autobusas apsirietė ant garvežio priešakinės dalies ir taip buvo velkamas. Garvežio mažesnieji ratai buvo numesti nuo bėgių ir ritosi pabėgiais juos ardydami.
Žuvusio autobuso istorija.
Autobusas buvo K. 212 nr. Leidimą tam autobusui turėjo ats. pulk. Vl. Matulevičius, dalyviais buvo raseiniškiai Kaplanas ir Riausas. Autobusas buvo pirktas iš inž. Salevskio „MAN“ firmos, paleistas kursuoti (Žemaičių ruože) prieš mėnesį laiko, visai nau-jas; autobuso vertė — apie 30 tūkst Lt.
Palangos — Kauno autobusas ne-pajėgęs Kryžkalnyje (Kryžkalnis yra Tauragės — Šiaulių ir Žemaičių plentų sankryžoje) suimti visų keleivių, tai paskambino į Raseinius, kad būtų atsiųstas papildomas autobusas likusiems keleiviams paimti. Taigi K. 212 nr. ir važiavo iš Raseinių į Kryžkalnį, per Viduklę.
Kas tie žuvusieji.
K. 212 nr. autobusu važiavo tik du keleiviai: ūkininkais Vincas Jusčius, 45 metų amž., iš Terpenėlių km., Viduklės vals., ir kareivis Albinas Jurkynas, iš Paežerių km. Skaudvilės vals., važiavo iš Raseinių namo šventėms.
Autobusą vairavo šoferis Sergiejus Kaminskis, konduktorius — Vincas Andrijauskas.
Šoferis rastas prispaustas tarp vairo ir garvežio; autobuso kuzavui per-lūžus pusiau kareivis Jurkynas iškrito iš autobuso po garvežio ratais ir čia buvo sumaltas, kūnas sutraukytas į kelias dalis; Jusčius rastas nusviestas už pervažos. Kareivis ir ūkininkas, kaip sėdėję vidury autobuso, vietoje užmušti, šoferis su konduktorium buvo tik smarkiai sužaloti. Tačiau šoferis, nuvežtas į Raseinių ligoninę, rytojaus dieną mirė; konduktorius dar gyvas, bet są-monės neatgauna; jis taip smarkiai sužalotas, kad maža tesą vilties išgyti. Jusčiaus lavoną giminės tuojau atsiėmė, o kareivio kūnas buvo padėtas Viduklės gelež. stoties prekių sandėlyje; šiandien kareivis laidojamas. Sudaužytos autobuso skeveldros užvakar ir vakar dar tebebuvo katastrofos vietoje.
Traukinys pavėlavo apie 3 valandas.
Dėl katastrofos greitasis traukinys pavėlavo apie 3 valandas (į Viduklės stotį, turėjo ateiti 18 val. 26 min.). Mat, autobusas buvo taip aplipęs garvežį, apsilankstęs skardomis, kad kol viskas buvo nulupinėta praėjo daug laiko. Be to, buvę paskambinta į Radviliškį ir iš čia buvo pasiųstas naujas garvežys, kuris traukinį ir nutempė Tauragės link. Kadangi del katastrofos traukinys labai pasivėlavo, tai nuo Viduklės stoties link Tauragės traukęs apie 100—120 km per valandą. Kas kaltas del katastrofos. Yra dar viena versija del katastrofos pagal kurią galėjo būti pakaltinti autobuso vairuotojai. Būtent, konduk-torius sėdi mažoj kabinoj, atskirtoj nuo šoferio stikline sienele; kondukto-riaus kabina yra iš dešinės pusės; konduktorius sėdėjo veidu į šoferį. Taigi, nei konduktorius, nugara atsukęs į tą pusę, nuo kur atėjo traukinys, nei šoferis per konduktorių traukinio nematė. Tat labai patikima versija. Yra dar viena nesugriaunama katastrofos priežastis, tai pervažos nespsaugojimas, nėra „šlambomų“. Čia didelis judėjimas, važiuoja autobusai, lengvos mašinos, vežimai, o pervaža be apsaugos. Toje vietoje jau nepirma katastrofa.“
no images were found
Parengė: Vilius Stankevičius