Žvilgsnis į švietimą, kultūrą, bendruomenes…

Nepaisant politiškai neramių 2016 m., šiemet Savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė ir vėl uoliai darbavosi savo kuruojamose srityse. Vicemerės paprašėme pasidalinti  besibaigiančių metų džiaugsmais ir rūpesčiais: kas naujo kaimo bendruomenėse, kultūros, švietimo, socialinių reikalų srityse?

Pasiekimai aukštesni už šalies vidurkį

Kaip sako vicemerė G. Rašimienė, ko gero, daugiausia laiko ir dėmesio tenka skirti  švietimo sričiai, nes ir švietimo įstaigų rajone daugiausiai – per 20. Šiemet galime pasidžiaugti  gerais mokinių ugdymosi pasiekimais, kurie daugeliu atvejų yra aukštesni už šalies vidurkį. 2017 m. septyni abiturientai gavo maksimalų 100 balų įvertinimą iš 11 egzaminų. Geri rezultatai leidžia daryti  prielaidas, kad ugdymas organizuojamas kryptingai, ugdymo procesams vadovauja geri pedagogai. Rajono švietimo įstaigos vis labiau įsitraukia į projektinę veiklą,  dalyvauja ,,Erasmus +“ ir kituose tarptautiniuose projektuose, aktyviai diegiamos naujovės. Išaugus poreikiui, šiemet įkurtos papildomos ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės Ariogalos, Gylių, Betygalos, Raseinių ugdymo įstaigose. Žinoma, tam iš rajono biudžeto buvo paskirta keletas dešimčių tūkstančių eurų, tačiau svarbiausia, vicemerės nuomone, kad yra sudarytos sąlygos mažiesiems kryptingai ugdytis, o jų tėveliams – dirbti . G. Rašimienė pasidžiaugia, kad šiemet pagaliau baigta Šiluvos gimnazijos renovacija, Šaltinio progimnazijoje duris atvėrė išmanioji 3D klasė, Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro ugdytiniai jau sportuoja pilnai atnaujintoje salėje, pagal galimybes remonto darbai atlikti  daugelyje rajono švietimo įstaigų, vyksta Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimas. Vicemerė pasidalija rūpesčiu, kad kai kuriose rajono mokyklose mokinių skaičius sparčiai mažėja, kaip antai Paupyje, kur nebelikę nė 40 mokinių, o ir tie patys ugdomi jungtinėse klasėse.

 Daugiau dėmesio jaunimo užimtumui

   Vis daugiau dėmesio rajone skiriama jaunimo užimtumui, o savo veiklų prioritetus nusimatyti  jauni žmonės gali patys. Visus metus vyko atviri Jaunimo reikalų tarybos posėdžiai, kuriuose jaunimas teikė siūlymus, diskutavo, kaip įtraukti  kuo daugiau jaunuolių į renginių organizavimą ir dalyvavimą juose. Ryškiausias šių metų  renginys – bėgimas „Išsitaškyk spalvom“, kuris sutraukė skirtingo amžiaus dalyvius ne tik iš mūsų, bet ir kitų Lietuvos rajonų. 2017 m. buvo finansuojama nauja programa „Atvirą darbą su jaunimu dirbančių institucijų projektų finansavimas“. Sustiprinta jau veikianti  ir jaunimo noriai lankoma Atvira jaunimo erdvė, kaimo bendruomenė „Steponkaimis“ taip pat organizavo įvairias veiklas jaunimui,  o „Raseinių jaunimo multimedijų dirbtuvės“ ugdė jaunimo darbą komandoje, multimedijų žinių kompetencijas. Stiprinant mokinių savivaldas, buvo organizuojami motyvavimo ir patirties pasidalinimo mokymai bei finansuojami projektai. Vicemerė sako, kad neformalus vaikų švietimas taip pat nebuvo užmirštas – jam  finansuoti  per 2017 m. buvo skirta 94 100 Eur. Per šiuos mokslo metus buvo vykdomos net 30 skirtingų programų,  krepšelis skirtas vidutiniškai 997 vaikams per mėnesį.

Biblioteka dirba lankytojams

  Gražių pasiekimų ir įvykių esama bibliotekos gyvenime. Antai 2017-aisiais Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos konkurse buvo pripažinta ir nominuota  „Lietuviškiausia biblioteka“. Šią vasarą mūsų biblioteka dalyvavo Lietuvos bibliotekų projekte  „Skaitymo iššūkis“ ir pateko į dešimtuką bibliotekų, kuriose skaitytojai šio projekto metu perskaitė daugiausiai knygų. Toliau sėkmingai plėtojama leidybinė veikla: visuomenei pristatyta Jono Brigio knyga „Raseinių dekanato istorija“, šiemet išleista to paties autoriaus knyga „Pasistačius bendrą darbo tikslą“. G. Rašimienė atkreipia dėmesį, kad, keičianti s gyvenimui, biblioteka atsižvelgia į lankytojų lūkesčius ir keičiasi pati . Šiemet į pirmąjį aukštą perkelta periodikos skaitykla, greta veikia laisvalaikio-poilsio zona, kur galima patogiai įsitaisyti  sėdmaišiuose, minkštasuoliuose ir paskaityti  mėgstamų leidinių, stebėti  TV ir tiesiog paskanauti  gardžios kavos iš naujo aparato.  Antrajame aukšte jau veikia Kraštotyros skaitykla, netrukus pradės veikti  ir Meno skaitykla, o vaikai laukiami naujajame Vaikų edukacinių užsiėmimų kambaryje. Rūpinamasi ir bibliotekos  filialais – pilnai sutvarkyti  ir suremontuoti  Nemakščių, Sujainių ir Vosiliškio filialai.  

Daugiau kokybiškų renginių

  Aktyvus gyvenimas virė ir Raseinių rajono kultūros centre. 2017 m. didelis dėmesys buvo sutelktas kultūros  pastatų atnaujinimui. Šiemet baigti  remontuoti  ir svetingai duris atvėrė Ariogalos kultūros namai. Vyko ir kitų Kultūros centro pastatų bei objektų tvarkymas, o svarbiausia – pradėta renovuoti  Raseinių rajono kultūros centro salė, kuri jau buvo tiek nusidėvėjusi, jog net nepatogu buvo joje organizuoti  kultūrinius renginius. Kultūros centras ne tik statybų darbais buvo užsiėmęs, bet ir aktyviai  organizavo renginius rajone, o didžiausi renginiai suorganizuoti  Molavėnų piliakalnių komplekse, didelio susidomėjimo sulaukė tradiciniu tampanti s  „Prabylančių miesto erdvių“ projektas. Vicemerė pastebėjo, kad šiemet kaip niekad gausu buvo kokybiškų Kultūros centro renginių rajono gyvenvietėse – didelį įspūdį paliko teatralizuotos, nuotaikingos Kalėdų eglučių įžiebimo šventės ne tik rajono miestuose, bet ir miesteliuose. Be abejo, kokybiškam darbui reikalingos ir techninės priemonės, ir instrumentai, ir kostiumai meno kolektyvams, todėl Savivaldybė pagal galimybes skyrė tam lėšų.

Muziejus modernėja

  Renginiais, parodomis, projektais, edukacijomis turtinga Raseinių krašto istorijos muziejaus 2017 m. veikla.  Pasitinkant Valstybės 100-metį , muziejuje  įrengta ekspozicija „Šimtas asmenybių Lietuvai“, kuri įamžino Raseinių krašto žmones, kūrusius ir puoselėjusius Valstybę 1918–2018 m. G. Rašimienė pabrėžia, kad vienas svarbiausių įvykių – tai muziejaus parengtas ir patvirtintas investicijų projektas „Pasandravio istorinio draustinio – poeto Maironio tėviškės ir gimtinės pritaikymas edukacinėms reikmėms“, kuriuo bus kuriamas visiškai naujas, modernus  požiūris į brangaus poeto Maironio atminties įamžinimą. Muziejus modernėja, žengia kartu su laiku ir jau įgyvendino inovatyvų muziejinį projektą „Raseinių arešto namai-kalėjimas. Virtuali praeiti s dabarčiai“. Dabar su skaudžia XX a. istorija galima ne tik susipažinti , bet ir, pasitelkus šiuolaikines išmaniąsias technologijas, tarsi pačiam atsidurti  to meto aplinkoje.  Galime pasidžiaugti  ir muziejaus projektu-programa „Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m.“ – išleista spausdinti nė knyga-albumas, medžiaga publikuojama ir elektorinėje erdvėje – tai pirmasis kartas RKIM istorijoje, kai didelės apimties muziejinių vertybių, istorinių įžvalgų ir istorinės atminties objektų – publikuojama taip viešai ir plačiai.

Aktyvios bendruomenės

  Kaip visuomet aktyvios buvo mūsų rajono kaimo bendruomenės, kurios 2017 m. Žemės ūkio ministerijos konkursui pateikė 18 paraiškų, iš jų finansavimą gavo 13 projektų. Bendruomenės už projektines lėšas stiprino materialinę bazę, tvarkėsi viešąsias erdves, organizavo renginius.  Bendra gauta paramos suma – 41 724 Eur, o  Savivaldybė visiems projektams skyrė kofinansavimą – 5 718 Eur.  Sėkmingai 38 kaimo bendruomenės  įvykdė  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektus,  6 kaimo bendruomenės – Kūno kultūros ir sporto departamento projektus, 17 kaimo bendruomenių dalyvauja LR Kelių direkcijos projekte „Eismo saugumas bendruomenėse“, keliose bendruomenėse veikia vaikų dienos centrai.  Vis labiau kaimo bendruomenės suka verslumo link, veikia bendruomenių krautuvėlė. Bendruomenių žmonės sėkmingai prekiauja rankų darbo suvenyrais ne tik rajono šventėse, bet vieninteliai iš Lietuvos kaimo bendruomenių kviečiami į  kalėdinę nevyriausybinių organizacijų labdaros mugę, kurią globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kiti  metai bus įsimintini Šiluvai, nes 2018 metų mažosios kultūros sostinės vardą Kauno apskrityje gavo  Šiluvos bendruomenė. Mero pavaduotoja supranta, kad tai – ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė, nes kultūros sostine Šiluva bus 2018-aisiais, tuomet, kai Lietuva minės savo Nepriklausomybės 100-metį . Tačiau G. Rašimienė pasikliauja kultūros darbuotojais, aktyviais bendruomenių žmonėmis ir veikliu bei sumaniu Šiluvos seniūnu Juozas Šlepu, kuris pažadėjo mažosios kultūros sostinės vėliavą nešti  garbingai.

Plėtojamos socialinės paslaugos

  Geri 2017 m. pasiekimai ir socialinėje srityje. Neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims labai išplėtotos socialinės paslaugos, kurias teikia rajono viešosios įstaigos. Šiemet kaip niekad daug – net 7 būstai pritaikyti  neįgaliesiems, tam iš viso skirta 48 838 Eur Savivaldybės ir Valstybės biudžeto lėšų. Didelis dėmesys skiriamas plėtoti  vaikų dienos centrus, kurių veiklas organizuoja Raudonojo Kryžiaus draugijos Raseinių skyrius, Užkalnių, Sargelių, Steponkaimio, Betygalos, Pašešuvio, Žaiginio kaimų bendruomenės, VšĮ „Ariogalos tėkmė“. Šių organizacijų vaikų dienos centrams iš viso skirta 16 000 Eur. Vicemerė pasidžiaugia, kad  šiemet baigti  visi paruošiamieji darbai ir nuo sausio 1 d. prasidės projektas „Kompleksinės paslaugos šeimai“, kurio metu Raseinių socialinių paslaugų centras, bendrija „Raseinių vilti s“, „Raseinių krizių centras“, Ramonų, Užkalnių, Žaiginio kaimų bendruomenės vykdys pozityvios tėvystės mokymus, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrines, vaikų priežiūros paslaugas, organizuos ir koordinuos paslaugų šeimai teikimą.

Sunku išvardinti

  Vicemerė G. Rašimienė sako, kad visus 2017 m. nuveiktus gražius ir prasmingus darbus sunku išvardinti  – jų tikrai gausu ir jie bus tęsiami ateinančiais metais, kad mūsų visų gyvenimai taptų kupini ieškojimų ir atradimų džiaugsmo, vilčių ir troškimų išsipildymo, sėkmingų ir prasmingų veiklų: „Linkiu visiems jaukumo, kuris suteiktų šventinio džiaugsmo, ir bent akimirkos įvertinti, kas esame ir kuo tampame. Tegul Kalėdos ir Naujieji metai visiems neša vidinę ramybę, bendrumo jausmą, atveria naujus horizontus.“

Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė